Žinomai, prestižinių apdovanojimų sulaukusiai bendrovei „The Marketing Zen Group“ vadovaujanti moteris prisipažįsta, kad vis dar atsiduria situacijose, kur ji yra palaikoma tiesiog aptarnaujančiu personalu ar kitą asmenį lydinčia antrąja puse. Kartu prideda, kad nors moterų technologijų ir rinkodaros srityje vadovaujančiose pozicijose vis daugiau.

Portalui DELFI sėkminga verslininkė prisipažįsta, kad diskriminacija prieš moteris lyderes vis dar veši.

„Dažnai lankausi įvairiuose technologijų renginiuose ir ne kartą kiti dalyviai pagalvoja, kad esu tiesiog lydintis asmuo, o mane atlydėjęs kolega yra pagrindinis svečias. Taip man yra nutikę net renginyje, kuriame buvau viena iš pagrindinių pranešėjų“, – prisimena lyderė.

Socialiniai tinklai – nauja erdvė įkvėpti kitas moteris

Sh. Hyder pasakojo, kad kai ją sutikęs asmuo suprato padaręs klaidą, jis labai susigėdo ir pasiteisino, kad palaikė mane lydinčiu asmeniu, nes buvau vienintelė moteris renginyje.

„Vis dėlto giliai tikiu, kad gauni tai, kam daugiausiai skiri dėmesio. Kartais galvoju, kad iš tiesų turiu didelį pranašumą būdama lydere moterimi, kas atveria daug naujų galimybių. Ypač kaip pranešėjai renginiuose. Vis daugiau renginių organizacijų nori lyčių įvairovės renginiuose, todėl organizatoriai būtent ir ieško moterų pranešėjų bei lyderių, kurios skatintų įvairovę“, – teigiamą pusę įžvelgė pašnekovė.

Shama Hyder
Foto: Asmeninins albumas

Sh. Hyder svarstė, kad stereotipams išnaikinti labai svarbus ir žiniasklaidos vaidmuo: „Bandau kuo daugiau kalbėti apie moterų lyderystę. Kai pati augau, nei rinkodaros, nei technologijų srityje nemačiau daug moterų lyderių. Didžioji dalis moterų, kurios patraukdavo mano akį, buvo aktorės. Iš pramogų pasaulio moterų lyderių nebuvo daug. Žiniasklaida čia daro didelę įtaką, nes mes patikime tuo, ką nuolat matome. Kai girdime daug apie moteris lyderes, tai tampa kasdienybe ir norma“.

Per paskutinius kelerius metus po viso pasaulio konferencijas važinėjanti pranešėja mato daug pokyčių požiūryje į moteris. Pasak jos, stereotipai vis dažniau paliekami nuošalėje, nes apie save garsiai kalbėti pasiryžta vis daugiau moterų lyderių.

„Manau, kad ir socialinės medijos padarė didelę įtaką, nes jos atvėrė moterims naują erdvę, leidžiančią įkvėpti kitus“, – akcentavo ji.

Nors situacija gerėja, Sh. Hyder mato ir daugiau sprendimų, kurie galėtų padėti stereotipams apie moteris versle galutinai išnykti iš visuomenės. Pirma, rinkodaros specialistė siūlo žiniasklaidai kuo daugiau kalbėti apie moterų lyderystę ir dalytis geraisiais pavyzdžiais.

Shama Hyder
Foto: Asmeninins albumas

„Vyrai taip pat čia vaidina svarbų vaidmenį. Vyrai taip pat gali įgalinti ir palaikyti moteris tapti lyderėmis – tiek darbo aplinkoje, tiek namuose. Mano vyras niekada nesutinka, kad atsisakyčiau kokio nors svarbaus darbo vien dėl to, kad turime sūnų. Jis taip pat yra verslininkas ir jis puikiai supranta, ką reiškia vadovauti komandai“, – tęsė pašnekovė.

Sėkmingos rinkodaros bendrovės vadovė taip pat siūlo nuolat kartoti, kad lyderystė yra įgūdis, o ne įgimtas vyro ar moters talentas.

„Lyderystė turi būti auginama ir puoselėjama“, – pabrėžė ji.

Priežastis slypi ne tik išorėje

Su nuolatine kova, su stereotipais susiduria ir moterys lyderės Lietuvoje. Kad iki lyčių lygybės versle dar toli, rodo ir statistiniai duomenys.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2018 m. ataskaitoje buvo pabrėžta, kad kol kas Lietuvoje moterų lyderystės klausimu yra dar kur pasitempti, nors kai kurie skaičiai ir džiugina. Pavyzdžiui, 2017 m. Lietuvoje moterys, einančios vadovų pareigas, sudarė 39 proc. visų vadovų, kai Europos Sąjungos vidurkis – 34 proc. Čia reikėtų pridėti, kad viešajame sektoriuje buvo 58 proc., o privačiame – 34 proc. moterų. Tarp aukščiausio lygio vadovų moterys sudarė 37 proc. Pavyzdžiui, biržinių akcinių bendrovių valdybose – vos 14 proc., kai ES vidurkis – 25 proc.

Tarnyba taip pat pastebėjo, kad lyčių balansas taip pat nėra pakankamas ir politinėje srityje. Šalies parlamente moteris sudaro 22 proc. (ES – 30 proc.), o savivaldybių merų kėdės atitekusios tik 5 savivaldybėse (8 proc.), kai ES vidurkis – 15 proc.

Viena iš asociacijos „Lyderė“ steigėjų ir „Telia Lietuva“ pardavimo ir klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kaminskaitė–Salters prisipažino, kad moterims lyderėms šalyje tikrai dar tenka atlaikyti tiek išorinį, tiek vidinį spaudimą dėl savo siekiamų ar pasiektų karjeros aukštumų.

„Dažniausiai su diskriminacija susiduriame užslėpta forma. Moterys lyderės iš karto yra asocijuojamos su tam tikrais stereotipais. Tarkime, vienas iš stereotipinių pasakymų yra „moteris su kiaušiniais“, neva tai yra vienintelis būdas vadovauti – kaip vyrui“, – kalbėjo ji.

Giedrė Kaminskaitė-Salters

Taip pat, pasak pašnekovės, dažnai žmonėms kyla klausimų, kaip moteris pasiekė aukštą poziciją. Bandoma aiškintis, ar ji turi vaikų. Jei turi, klausima, ar vaikai nenukenčia dėl mamos aukštos pozicijos.

„Vyrų dažniausiai neklausima, ar jie turi vaikų ir ar vaikai nekenčia. O moteris – neva kažką paaukojo, kad daug pasiektų, – komentavo G. Kaminskaitė–Salters. – Be to, karjeros aukštumų pasiekti moteriai dažnai kelią pastoja tokie išankstiniai nusistatymai, kad, pavyzdžiui, moterims tinka kruopštesnis darbas. Tai pateikiama kaip pozityvus dalykas, tačiau kartu priveda prie to, kad moteris priskiriama tam tikrai kategorijai profesijų, kur būtent reikia kruopštumo“.

Kita vertus, pati tris vaikus auginanti lyderė pabrėžia, kad moteris nuo karjeros aukštumų atkerta ne tik visuomenės stereotipai, bet ir jos pačios.

„Sakyčiau, didžiausias moterų lyderių priešas yra pačios moterys. Stereotipai pradeda formuotis labai anksti, ir kai moteris ateina prie etapo, kai tenka rinktis profesiją, ji jau pati sau būna susikūrusi barjerus ir apie tam tikras specialybes nesvarsto“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovė.

Programavimas prasideda jau nuo žaislų

G. Kaminskaitė–Salters įsitikinusi, kad situaciją pakeisti reikės daug laiko. Be to, svarbu kalbėti ir dirbti ne su pasekmėmis, o su priežastimis.

„Reikalingas pokytis tiek šeimose, tiek švietimo sistemoje, tiek darbo aplinkoje, kur moteris būtų įgalinta siekti karjeros, nesvarbu, kaip juda jos asmeninis gyvenimas. Vaikų turėjimas neturėtų daryti įtakos karjeros darymui. Tam reikalingas ne tik kalbėjimas, bet ir švietimo reformos, visuomenės susitarimas, kad stereotipai bus išgyvendinti“, – tęsė ji.

O stereotipai gajūs ne tik darbo biure, bet ir visose erdvėse. Kaip pavyzdį asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų paminėjo Lietuvoje plačiai skleistą socialinę reklamą apie psichologinį smurtą prieš vaikus. Reklamoje iš mergaitės lūpų sklido stereotipinis žodis, kad ji – princesė, o iš berniuko, kad jis – išradėjas.

Giedrė Kaminskaitė-Salters

„O ir pati iš savo vaikų renginių mokyklose pastebiu, kad jei berniukų pasirodymas, tai apie tai, kad jie yra astronautai, o mergaitės šoka su gėlėmis. Jau nuo vaikystės orientuojame vaikus į mergaitiškas ir berniukiškas profesijas“, – paminėjo lyderė.

Stereotipų gilinimą pašnekovė pastebi ir tarp vaikiškų žaislų, kur mergaitėms siūloma verti papuošalus, žaisti su lėlytėmis, kai berniukams siūlomi erdvinį mąstymą lavinantys žaidimai.

„Jau nuo mažų dienų reikia leisti vaikui pasirinkti tai, kas jį trauka. Reikia įgalinti vaikus daryti pasirinkimus patiems, o ne kad lytis apspręstų jų pasirinkimą“, – pabrėžė ji.

Inovacijų ir technologijų festivalis „LOGIN“ kviečia rezervuoti GEGUŽĖS 28-29 d. ir didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje susipažinti su pasaulio inovatoriais, kūrėjais ir įkvėpėjais. Bilietus galite pirkti jau dabar www.login.lt