Tačiau, nepaisant augančio elektromobilių populiarumo, dauguma jų priklausys bendrovėms, nes gyventojai atsisakys nuosavų transporto priemonių ir rinksis automobilių dalijimosi platformas, teigia „Lietuvos energijos tiekimo“ e-mobilumo plėtros vadovas Andrius Šeršniovas, kuris birželio 6–7 dienomis technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN skaitys pranešimą tema „2025 metais Lietuva bus varoma elektra“.
Elektromobilių paklausos pokyčiai
„Pasaulinės tendencijos elektromobiliams žada šviesią ateitį. Planuojama, kad 2025 metais elektromobilio kaina bus mažesnė nei automobilio su vidaus degimo varikliu, – sako Andrius Šeršniovas. – Taip pat, palyginti su paprastu automobiliu, elektromobilį išlaikyti kainuos 3 kartus pigiau. Jis bus ne tik galingesnis, bet ir tylesnis bei draugiškesnis aplinkai. Visa tai didins elektromobilių paklausą ir augins jų pardavimus.“
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, 2015 m. Lietuvoje buvo 164 lengvieji elektromobiliai. 2016-aisiais jų skaičius augo iki 353, 2017 m. – 621, o 2018 m. šalyje suskaičiuoti 969 elektromobiliai. Šiandien turime 1064 registruotus elektromobilius. Tikimasi, kad po 4 metų šalyje elektromobilių skaičius išaugs keturgubai.
Tuo metu žvelgiant į globalius duomenis – 2017 m. iš viso pasaulyje buvo parduota 1,1 mln. elektromobilių, o 2030 m. planuojama jų parduoti net 30 mln. Pasaulinės prognozės numato, kad iki 2040 m. pasaulyje naujų elektromobilių pardavimai išaugs net 55 proc.
Gyventojai atsisakys nuosavų automobilių
A. Šeršniovas įžvelgia, kad elektromobilių populiarumas prisidės prie logistikos sektoriaus pokyčių ir galiausiai miestų transformacijos. Vienas iš pavyzdžių – nulinės emisijos zonų miestuose įvedimas. Europoje jau keli didieji miestai – Hamburgas, Oslas, Milanas, Briuselis, Londonas, Madridas, Paryžius – paskelbė šiuos draudimus. Lietuva, įvedusi šiuos ribojimus Vilniuje, taptų pirma Baltijos šalių sostine, turinti nulinės emisijos zonas.
Dar viena svarbi tendencija transporto industrijoje – savavaldžių automobilių paklausos augimas, kuris skatins mobilumo kaip paslaugos (angl. mobility-as-a-service) eksponentinį augimą. Be to, elektromobilių sektoriui vis didesnę įtaką darys populiarėjanti dalijimosi ekonomika.
„Prognozuojama, kad elektromobiliai ateityje daugiausiai priklausys automobilių dalijimosi kompanijoms, kurios naudos turimas priemones dažniausiai miestuose, – dalinasi įžvalgomis A. Šeršniovas. – Mažės nuosavo automobilio poreikis, nes paprasčiausiai tai taps brangu ir nepraktiška. Šiuo metu vidutiniškai automobilis įsigyjamas šešerių metų laikotarpiui. Užuot jį lizingavęs, mokėjęs kelių mokesčius, draudimą, techninės apžiūros, aptarnavimo, remonto, parkavimo ar kitus mokesčius, ateityje žmogus vis dažniau rinksis automobilių dalijimo arba intermodalinę keliavimo paslaugą.“
Taip pat populiarėjantys elektromobiliai ir dalijimosi paslaugos lems parkavimo vietų skaičiaus mažėjimą mieste ir galiausiai miestų transformaciją – dabartinės parkavimo erdvės bus pakeistos į viešąsias erdves arba bus panaudotos kitoms reikmėms. Pasak A. Šeršniovo, ateityje pasikeis ne tik miestai, bet ir mobilumas mieste.
Birželio 6–7 dienomis technologijų ir inovacijų festivalio LOGIN metu „Lietuvos energija“, skatindama technologinę pažangą šalyje ir nagrinėdama tvarius sprendimus visuomenėje, organizuoja hakatoną energetikos inovacijų tema. Jame kviečiama dalyvauti ir siūlyti idėjas skirtingų sričių entuziastus, o geriausios idėjos bus apdovanotos – prizinio fondo vertė 2 tūkst. eurų.
Registracija į hakatoną vyksta iki birželio 4 dienos čia.
