Elektra ir jos vartojimas – natūrali kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis. Sunkiai įsivaizduotume pasaulį be įkrauto telefono, skalbimo mašinos, šaldytuvo ar kitų elektros prietaisų. Dėl dirbtinio intelekto ir kitų inovacijų net ir ši sritis keičiasi, o vartotojai nebebus pasyvūs ir galės tapti aktyviais rinkos dalyviais. Pasinaudojus tokiomis technologijomis kaip virtualios jėgainės ar elektros paklausos valdymo prietaisais tam tikrais atvejais netgi būtų galima gauti piniginę naudą“, – sako V. Kieras.

Energijos vartojimo įpročiai

Praktika rodo, kad žmonės daugiausia elektros sunaudoja rytais 6–8 val. besiruošdami į darbą ir vakarais nuo 17–18 val. grįžę iš darbo. Kai kuriose valstybėse šiuo laiku suvartotas elektros kiekis išauga net kelis kartus. Tačiau ką daryti, jeigu vis labiau plintančios atsinaujinančių energijos išteklių technologijos, tokios kaip saulės, didžiausią kiekį elektros pagamia kitu paros metu, negu jos labiausiai reikia.

„Praėjusiais metais Vokietijoje liepos 2 dieną saulės jėgainių gamyba pasiekė net 29.1 GW ribą, kuri prilygo 25 atominėms elektrinėms. Tačiau saulė didžiausią elektros kiekį gamina dienos metu, 10–15 val., todėl elektros skirstymo sistemų operatoriai, nepriklausomi energijos tiekėjai ir kiti specialistai, spręnžia iššūkį, kokiais būdais galima spręsti šį elektros gamybos ir vartojimo neatitikimą, kuris ateityje didės dar labiau, stipriau išpopuliarėjus elektromobiliams. Taip ir gimė virtualių jėgainių modelis“, – sako V. Kieras.
Vytautas Kieras

Gyventojams – kelių šimtų eurų uždarbis

Virtuali jėgainė susideda iš daugelio skirtingo tipo klientų – tiek namų vartotojų, elektromobilių, tiek verslo įmonių, kurie, priklausomai nuo poreikių, gali keisti savo vartojimo ir gamybos elgseną. Pavyzdžiui, saulėtą dieną, esant saulės energijos pertekliui, namų baterijas turintys klientai gali pilnai jas įkrauti, o vakare, esant dideliam elektros sistemos užimtumui, jie gali savo sukauptą energiją vartoti namuose ir netgi atiduoti į tinklą bei sumažinti tinklo sistemos apkrovą“, – sako V. Kieras pridurdamas, kad virtualios jėgainės operatorius už tokią pagalbą iš sistemos operatorių gauna pajamų, kurias paskirsto virtualiose jėgainėse dalyvaujantiems gyventojams.

Tarptautinės konsultacijų įmonės „E4tech“ atliktas tyrimas parodė, kad buitinis vartotojas, teikdamas tokio tipo paslaugas, per metus potencialiai galėtų gauti iki 300–400 eurų papildomų pajamų. Skaičiavimams buvo naudotas Didžiosios Britanijos rinkos modelis.

Pasaulio tendencijos ir lietuvių investicijos

Pasak V. Kiero, didžiulį duomenų ir pajėgumų agregavimo technologijų potencialą jau pastebėjo pasauliniai energetikos gigantai. Tarptautinė energetikos bendrovė „Enel“ įsigijo duomenų ir pajėgumų agregatorių „EnerNOC“, tarptautinė elektros energijos bendrovė „Engie“ tapo vienu pagrindinių įmonės „Kiwi Power“ akcininkų, o Šveicarijoje pirmaujanti bendrovė „Alpiq“ tapo „Flextricity“ pagrindine akcininke.

„Lietuvos energija“ taip pat investavo į baterijų ir virtualių jėgainų technologijas kuriančią Didžiosios Britanijos įmonę „Moixa“. Taip pat praėjusiais metais dar viena investicija buvo atlikta į estų startuolį „Fusebox“, kuris kuria platformą, padedančią keisti verslo įmonių elektros vartojimo elgseną.

„Turint omenyje Lietuvoje planuojamą ir vykdomą sinchronizacijos su Vakarų Europos sistema kontekstą ir tai, kad Lietuva savo elektros perdavimo ir skirstymo sistemų parametrus turės užtikrinti pati – didelė tikimybė, kad virtualias jėgaines taip pat pamatysime ir Lietuvoje“, – dalinasi specialistas.

Technologinei pažangai sustiprinti – „Išmaniosios energetikos“ hakatonas

Birželio 6–7 dienomis technologijų ir inovacijų festivalio LOGIN metu „Lietuvos energija“, dar labiau skatindama technologinę pažangą šalyje, organizuoja jau penktąjį hakatoną energetikos inovacijų tema. Jame kviečiama dalyvauti ir siūlyti idėjas skirtingų sričių entuziastus, o geriausios idėjos bus apdovanotos – prizinio fondo vertė 2 tūkst. eurų.

Registracija į hakatoną vyksta iki birželio 4 dienos čia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)