Prieš vizitą Lietuvoje pasaulyje žinomas prabangių pakuočių dizaineris išskirtiniame interviu DELFI pasakoja apie tai, kaip besikeičiančios tendencijos keičia pakuočių madas ir ko reikėtų Lietuvai, kad mokyklose vaikai neprarastų kūrybiškumo.

– Kas Jus įkvepia kūrybai?

– Kalbant apie įkvėpimą mano darbe pirmiausiai reikia suprasti skirtumą tarp meninės kūrybos ir dizaino kūrimo, kuriuo užsiimu aš. Savo darbe pirmiausiai žiūriu į prekės ženklą, kurio produktui yra kuriama pakuotė. Jei tai, pavyzdžiui, kvepalai, pirmiausiai domiuosi prekės ženklo istorija, ką prekės ženklas nori pasakyti vartotojui, kokia istorija už jo slepiasi. Man svarbiausia, kad sukurta pakuotė atspindėtų prekės ženklą. Ir tai nebūtinai yra mano vidinio kūrybingumo išraiška.

Manau, kad kūrybai labai svarbu neperdirbti šaltiniai. Labai lengva „Google“ paieškoje ar „Pinterest“ prisižiūrėti gražių nuotraukų su idėjomis, bet šie kūriniai jau yra perėję kito kūrėjo smegenis. Taigi tai jau perdirbta idėja. Todėl visuomet jauniems dizaineriams patariu žiūrėti už „Pinterest“ ribų.

Pats mėgstu antikinius, vintažo dalykus. Nesu apsėstas išrasti rato iš naujo. Kaskart, kai kuriu, mėgstu žinoti kontekstą ir kaip žmonės tam tikrus dalykus darė anksčiau. Tuomet bandau įpūsti modernių pokyčių.

Savo studijoje turiu stiklinę spintą, kurioje laikau „Ebay“ internetinėje parduotuvėje ar kur kitur įsigytus senovinius daiktus. Ir jie nėra brangūs. Taigi dažniausiai įkvėpimo semiuosi iš praeities daiktų. Kartais galiu pažiūrėti į negražų metalo gabalą, kurį radau tiesiog ant šaligatvio, ir taip sugalvoti kažką naujo.

– Kas, Jūsų nuomone, yra prabangi pakuotė?

– Prabangios pakuotės supratimas keičiasi su laiku. Prieš kurį laiką tai buvo viskas apie prabangią medžiagą, medieną, auksą. Tačiau bėgant metams matome, kad įvyko šių daiktų demokratizacija. Vystantis technologijoms vis lengviau ir pigiau, pavyzdžiui, turėti paauksuotą pakuotę. Šiandien net ir prekybos tinklo prekės ženklo šokoladas gali turėti tokią pakuotę, kuri kažkada buvo galima tik brangiems produktams.

Elton John box (copyright Burberry)

Manau, kad dabar kalbant apie prabangią pakuotę daugiau kalbama ne apie medžiagas, o apie pasitikėjimą. Dabar prabangi pakuotė pasako mažiau, atspindi mažiau detalių. Ji neturi šaukti apie save iš lentynos. Jei galvosime apie įprastą šokoladą ar šampūną, jų pakuotės prekybos centre turi patraukti dėmesį tarp kitų tos pačios kategorijos prekių. Tačiau prabangos sektoriuje to nebelieka. Pakuotė turi kalbėti apie prekės ženklo vertybes.

Prabangos pakuotė taip pat yra apie pojūčių kelionę. Pakuotė turi prisidėti prie pirkėjo patirties. Jei įsigyji prabangaus prekės ženklo šaliką, malonumas, kurį pajusi, turi prasidėti nuo tos pat akimirkos, kai paimi supakuotą prekę į savo rankas. Taip pat manau, kad prabangi pakuotė susijusi su prekės ženklo požiūrio kryptimi. Žmonėms dabar labai svarbu, kad prekės ženklas deklaruotų tam tikras vertybes.

– Kas Jums pats geriausias prabangios pakuotės pavyzdys?

– Pakuotės sėkmė matuojama pagal tai, kiek ji gali tapti ikoniška ir visuotinai atpažįstama. Nors tai pavyzdys ne iš prabangos prekės, bet, manau, kad vienas iš geriausių pavyzdžių – „Coca Cola“ buteliukas. Tai pavyzdys, kaip pakuotė gali tapti įsimintina. Iš prabangių prekės ženklų tai būtų „Chanel No.5“ kvepalų buteliukas. Mane vis dar stebina, kaip sukurtas įvaizdis gali būti daug geresnis žmonių mintyse nei realybėje.

Vincent Villeger ir jo kūriniai (©Burberry, ©V. Villeger)

Sukurti pakuotę yra vienas darbas, bet labai svarbu, kaip pakuotė susilieja su visuma: pačiu produktu, prekės ženklo istorija, žinute.

– Vis daugiau pasaulyje dėmesio skiriama ekologijai ir tvarumui. Kaip tai keičia prabangių prekių pakuotės verslą?

– Daug žmonių galvoja, kad prabangos sektorius neturi nieko bendro su tvarumu ir negalvoja apie gamtą. Bet tai tikrai nėra tiesa. Kai dirbau su „Burberry“ mes skyrėme daug laiko, pastangų ir pinigų, kad sukurtume medžiagas pakuotėms, kurios būtų kuo draugiškesnės gamtai. Mes atsisakėme, pavyzdžiui, pakuočių laminavimo plastiku, kas pakuotes leidžia lengviau perdirbti. Arba pasirūpinome, kad pakuotėse nebūtų naudojamas popierius, pagamintas iš atogrąžų miškų medienos.

Bet grįžtant prie minties apie prekės ženklo turimą kryptį, prabangos prekės ženklai turi būti kelrodžiai visiems. Todėl man tvarumas ir ekologija yra didelė atsakomybė, kuriai turime skirti daug dėmesio. Kartu tai yra ir galimybė kūrėjams ir dizaineriams. Mums tikrai pasisekė, kad šiuo metu turime tiek daug gamtai draugiškų medžiagų, su kuriomis galime kurti. Prieš 20 metų galėjai pasirinkti perdirbtą popierių tik norėdamas paskleisti žinutę, nes iš tiesų jis buvo rudas ar pilkas su daug taškelių. Dabar perdirbtas popierius gali būti tiek pat kokybiškas ir gerai atrodantis kaip naujas. Tai rodo, kad iš perdirbtų medžiagų pasirinkimo dėl skleidžiamos žinutės, dabar jas galime rinktis atskleisti prekės ženklo vertybėms.

– Verslo pasaulyje teigiama, kad vartotojai reikalauja vis daugiau paprastumo. Ar sutinkate, kad tai galioja ir pakuočių pasaulyje?

– Sutinku. Tai susiję su keletu dalykų. Pirma, su pasitikėjimu, apie kurį jau kalbėjau. Kartais tylėti reikia drąsos ir kartais jos reikia, kad išlaikytum tylą, o ne jaustumei, kad turi viską paaiškinti ant pakuotės. Taip pat tai susiję su tvarumu. Kiekviena pakuotės dalis turi patvirtinti, kad ji verta būti joje. Jei pakuotė bus per daug perkrauta, šiais laikais tai bus prasto skonio reikalas.

Burberry produktai (©Burberry)

Man paprastumas patinka. Be to, sukurti kažką labai paprasto yra labai sunku. Kuo paprasčiau pakuotė atrodo, tuo, galima tikėti, buvo sunkiau ją sukurti. Man paprastumas – iššūkis. Tai ne tik apie paprastumą, bet ir apie galimybę atskirti, kas yra būtina, o kas nereikalinga.

– Kiek produkto sėkmės lemia jo pakuotė?

– Manau, kad pakuotė yra labai svarbi. Aišku, tai priklauso ir nuo prekės kategorijos. Pavyzdžiui, jei paimsime kvepalus, juos sunku parduoti internetu, nes parduodamas kvapas. Taigi pakuotės funkcija yra atvaizduoti kvapą.

Niekada nesulauksi prasto produkto sėkmės su gera pakuote, bet su prasta pakuote galima sugriauti gero produkto ateitį.

– Kaip ateityje technologijos pakeis prabangos prekių pakuotes?

– Pakavimo versle jau dabar yra daug inovacijų. Šiuo metu kaip tik esame etape, kur bandoma pritaikyti pakuotėse įvairias technologijas. Bet bėda ta, kad kol kas šie bandymai nesukuria didelės papildomos vertės vartotojams. Taip, galima telefonu nuskenuoti nuo pakuotės brūkšninį kodą ir gauti papildomos informacijos, bet tai daugiau atneša naudos produkto kūrėjui nei vartotojui. Manau, pokytis įvyks tuomet, kai bus sugalvotas būdas, kaip pritaikius technologijas daugiau vertės sukurti vartotojui.

Vashi diamonds box (copyright Vincent Villeger)


Man asmeniškai pakuotė yra trimatis produktas. Tai fizinis dalykas. Manau, kad daugelį pakuotės ir traukia, nes jos padeda pabėgti nuo skaitmeninio pasaulio, kuriame gyvename. Pakuotė yra kažkas tokio, ką gali liesti, kas neturi ekrano. Jos leidžia pajusti autentišką potyrį. Todėl savo darbuose daugiau koncentruojuosi į tai, o ne technologijų pritaikymą.

– Lietuvoje neretai skundžiamasi, kad mokykloje užgožiamas vaikų kūrybiškumas. Kaip jį galima atgaivinti vėlesniame amžiuje arba kaip tai pakeisti?

– Svarbiausia pradėti tikėti, kad galima siekti karjeros vien kūrybiškumu. Dažnai galvojama, kad smagu, kad vaikas kuria ir rodo savo kūrybiškumą, bet nieko iš to nebus ateityje. Jei pradėsime kūrybiškumą matyti taip pat svarbų, kaip matematiką, literatūrą ar fiziką, viskas keisis. Juk jei vaikui sunku mokytis matematikos, bet lengva kurti, tai stumiant į tiksliuosius mokslus tikrai niekam gero nepadarysime.

Man asmeniškai labai pasisekė, kad mano tėvai visada apie kūrybą galvojo būtent taip. O kai pasakiau, kad rinksiuosi kūrybinę specialybę jie mane labai palaikė.

– Gimėte Prancūzijoje, bet jau daug metų gyvenate Didžiojoje Britanijoje. Ar jaučiate skirtumą kūrybiškumo prasme tarp prancūzų ir britų?

– Manau, kad skirtumą jausti galima, bet ne dėl žmonių, o kaip valstybė mato kūrybiškumą. Jei Lietuva rytoj nuspręstų, kad kūrybiškumas yra tiek pat svarbus, kaip matematika, mokykloje, po kurio laiko Lietuva taptų labai kūrybiška šalis.

Tiek Prancūzija, tiek Didžioji Britanija yra labai kūrybiškos valstybės, bet kartu abi valstybės į kūrybiškumą žiūri skirtingu kampu. Pirmąjį dizaino diplomą gavau Paryžiuje, o paskui dizaino mokiausi ir Anglijoje. Manau, kad dėl prancūziškų šaknų turiu estetikos ir elegancijos pajutimą, o Didžioji Britanija mane išmokė jausti ir kurti tai, kas bus efektyvu ir suveiks.

Birželio 6–7 dienomis vyksiantis technologijų ir inovacijų festivalis LOGIN 2019 šiais metais sugrįžta į „Litexpo“ erdves. Daugiau informacijos: www.login.lt