„Apie šituos dalykus yra kuriami filmai, rašomos knygos, atrodo viskas tikrai labai įdomiai, linksmai, su daug nuotykių, gražūs vyrai, gražios moterys, tačiau realybė yra visiškai ne tokia, tiems, kurie susiduria. Tai – daug skausmo, nusivylimo, išdavysčių“, - kalbėjo ji per technologijų ir inovacijų festivalį „Login".

Rusijos tarnybos FSB, GRU, SVR ir Baltarusijos KGB yra ne vienerius metus iš eilės Lietuvos valstybės saugumo departamento ataskaitose įvardijamos kaip Lietuvoje esančios grėsmės.

„Į mūsų šalį atvykstantys asmenys dažniausiai yra gerai paruošti, žino vietos kalbą, t. y. lietuvių, yra pasiruošę veikti prieš mūsų Lietuvą“, - sakė ji.

Šnipai Lietuvoje gali veikti su diplomatine priedanga ir net jei diplomatai nėra žvalgybos pareigūnai, jų surinkta informacija gali žvalgybas pasiekti. Tačiau šnipai Lietuvoje gali veikti ir be diplomatinės priedangos, tad jais gali būti žurnalistai, verslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai, studentai, mokslininkai ir kiti.

„Svarbiausias dalykas, ką reikia žinoti, kad būtent Rusijos slaptosioms tarnyboms yra būdingi metodai – fiktyvios asmenybės, su gilia priedanga. Viena jų – Simo istorija, kai buvo verbuotojas, portugalas - gerai paruošta operacija, nes artimų sąsajų su Rusija nėra. Ir po ilgų tyrimų paaiškėjo, kad tai yra visiškai ne portugalas, o Sergejus Jakovlevas“, - kalbėjo ji.

Kitas atvejis, viešai nuskambėjęs žiniasklaidoje – Annos Chapman istorija. Rusijos pilietė išvyko į Jungtinę Karalystę, ten ištekėjo, o vėliau keliavo į JAV.

„Tai yra priedangos metodo pavyzdys, kuris kainuoja daug ir trunka labai ilgai, o jį aptikti labai sunku, tačiau vyksta ir tokie dalykai. Tikėtina, kad pirmais metais ji neturėjo jokių užduočių ir mezgė socialinį tinklą, įsitvirtino ir tik tuomet pradėjo rinkti informaciją“, - komentavo A. Katkuvienė.

Pasak jos, šnipų tikslas visuomet vienas – rinkti informaciją. Tiek apie valstybės vadovus, nuotaikas politinėse partijose ir visuomeninėse organizacijose, tiek versle, strateginiuose įmonėse, mokslo institucijose, ir t.t.

Tiesa ir tai, kad pirmuoju taikiniu visą laiką yra dirbantys su valstybės paslaptimis, tad stengiamasi rasti tiek šiuos žmones, tiek jiems artimą aplinką.

Verbavimo procesas

Paprastai žmogus verbuojamas tapti šnipu nuo pusės metų iki kelių, jei reikia – ir ilgiau. Kai pasirenkamas taikinys, su juo inicijuojamas kontaktas, renkama informacija ir galiausiai taikinys yra verbuojamas.

„Visą laiką yra renkama informacija ir būdų tai daryti yra daug, bet pagrindiniai – trys. Tai tarptautiniai terminai: Osintas (angl. open source intelligence) – viešieji šaltiniai, viešoji informacija, Humintas – žmogiškoji žvalgyba, Sigintas – papildomos techninės priemonės, signalo žvalgyba“, - įvardijo A. Katkuvienė.

Todėl ji pataria saugoti savo asmeninius duomenis ir juos labai atsakingai skleisti internete ar kitais kanalais.

Svarbu atminti ir tai, kad žvalgai siekia inicijuoti „netyčinį“ kontaktą su taikiniu, tad naujas pažintis, jei dirbate su jautriais duomenimis, reikia vertinti kritiškai.

„Įtraukimo periodu kuriamas stiprus emocinis ryšys, t. y. bendri interesai, bendri pomėgiai, labai šilti santykiai, didelė draugystė, galbūt bendrų problemų pasidalijimai, šeimų gyvenimo aptarimai ir šio periodo metu laikomasi vadinamojo „kojos tarpduryje“ principo, kai lendama į asmeninę erdvę, bet pajutus, kad lazda perlenkta – šiek tiek atsitraukiama. Šis periodas yra labai ilgas. Kai žmogus prisišneka pakankamai, vyksta užverbavimas“, - pasakojo A. Katkuvienė.

Ji sako, kad tuomet verbuotojas jau žino taikinio silpnąsias vietas ir jo poreikius. Jei reikalingi keršto ar kitokie įrankiai – jie duodami.

„Svarbu atminti ir tai, kad net geriausia aparatūra yra bejėgė prieš žmogų, nes žmogus imdamasis minimalių apsaugos priemonių aparatūrą gali įveikti ir ji visiškai nebaisi“, - sakė A. Katkuvienė.

Tačiau, jei vykstama su jautria informacija į šalis, kurios renka informaciją Lietuvoje, geriausia vežtis duomenis popierine versija, o ne įrenginiuose. Svarbu atminti ir tai, kad šiuolaikiniai išmanieji telefonai yra kur kas daugiau nei telefonai, tai – kompiuteriai, tad ir juose esamus duomenis reikia saugoti.

Dar vienas patarimas – kitose šalyse elgtis protingai, stengtis nepakliūti į vadinamuosius „medaus spąstus“, kai rodomas dėmesys tiek vyrams, tiek moterims ne dėl jų asmeninių savybių, o dėl jų užimamų pareigų ar prieigos prie informacijos.

„Jei sulaukiate fantastiško dėmesio iš priešingos lyties ar ne tik, neabejokite, kad tai gali būti ne tik dėl jūsų, bet yra kitų tikslų“, - atkreipė dėmesį A. Katkuvienė.

Ji primena, kad svarbu naudoti sudėtingus slaptažodžius: viena naujesnių rekomendacijų yra ne dažnai keisti slaptažodį, o geriau naudoti vieną ilgą ir sudėtingą slaptažodį. Žinoma, naudoti ne tą patį slaptažodį visur.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (739)