Kalbos apie žmoniją pranoksiančius robotus gali skambėti kaip mokslinė fantastika, bet jie jau dabar yra ketvirtosios pramonės revoliucijos dalis, radikaliai pakeitusi pasaulio ekonomiką. Robotai ir dirbtinis intelektas yra vis plačiau taikomi švietime, sveikatos apsaugoje, senyvų žmonių priežiūroje ir karinėse operacijose, populiarėja savavaldžiai automobiliai, bepiločiai orlaiviai, rašoma pranešime spaudai.
„McKinsey Global Institute“ duomenimis, daugiau nei 70 profesijų atstovų iki 90 proc. savo veiklos jau dabar galėtų patikėti robotams – tai įvairūs darbai maisto pramonėje, laboratorijose, pašte ir kitose srityse.
Dėl didėjančios robotų atsakomybės, per artimiausius dešimtmečius žmonės privalo apsispręsti dėl su tuo susijusių etinių, moralinių klausimų – kaip užtikrinti, kad robotai išliktų etiški, laikytųsi moralės normų, ir kas ir kaip tas normas turėtų nustatyti?
Pavyzdžiui, kaip savavaldė mašina, artėjant neišvengiamai avarijai, nuspręs – važiuoti tiesiai ir partrenkti pėsčiąjį, ar pasukti į šoną ir sužeisti vairuotoją? Kas bus, kai tokie robotai karo lauke be žmogaus įsikišimo patys nustatys priešo kareivius ir juos bombarduos – o kareiviai slėpsis kaimelyje tarp civilių?
„Robotų etika yra labai nauja taikomosios etikos sritis, nagrinėjanti du klausimus – robotų, dirbtinio intelekto būtybių moralinį statusą ir kaip tuos robotus paversti etiškais, suteikti jiems gebėjimą priimti etiškus sprendimus ir atitinkamai elgtis“, – paaiškina robotų etikos tyrinėtojas, VDU profesorius J. S. Gordonas, vadovaujantis Taikomosios etikos tyrimų mokslo klasteriui.
Mokslininkas sako, kad per artimiausius 50–100 metų, dirbtinis intelektas turėtų prilygti žmogui – robotai turės gebėjimą priimti moralinius sprendimus, kaip žmonės, ir apskritai ne tik atrodys, bet ir mąstys kaip ir mes.
„Robotai apdoros duomenis ir jais parems savo elgesį, kaip robotas Data seriale „Žvaigždžių kelias“, ir ne tik atrodys kaip žmonės, bet ir gebės veikti savarankiškai, kaip seriale „Vakarų pasaulis“. Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada robotai mus pranoks, tačiau pasiruošti turime jau dabar, nelaukti, kol robotai taps protingesni“, – tikina profesorius.
Robotų moralė dažnai aptarinėjama kalbant apie dronus, arba bepiločius karo orlaivius, kurie šiandien yra vis plačiau naudojami ir ateityje galėtų veikti visai be žmogaus įsikišimo – jie vadinami trečiąja karo technologijų revoliucija, po parako ir atominių ginklų.
Iš pirmo žvilgsnio, bepiločiai orlaiviai turi nemažai privalumų – kareivius pakeičiant robotais, apsaugomos žmonių gyvybės, kariniai veiksmai vyksta sparčiau, informacija įgyjama greičiau. Tačiau vis daugiau mokslininkų, teisininkų ir filosofų teigia, kad robotai negali būti kareiviais, nes jiems trūksta žmogiško gebėjimo įvertinti, pilnai suvokti, ką reiškia atimti gyvybę.
„Siekdami išsaugoti žmogaus moralę, orumą, teisingumą ir teisę, negalime pritarti automatinėms sistemoms, kurios galėtų priimti sprendimą atimti žmogaus gyvybę. Turėtume tai gerbti ir uždrausti savarankiškas ginklų sistemas. Kalbant apie žudymą, kiekvienas atvejis nusipelno žmogaus dėmesio, turint omenyje moralinį svorį, neatskiriamą nuo žmogaus gyvybės atėmimo“, – žurnale „International Review of the Red Cross“ yra rašęs profesorius, technologijų filosofas, dirbantis Stanfordo universiteto Teisės mokykloje Peteris Asaro.
Kalbant plačiau, apie dirbtinio intelekto tobulėjimą apskritai, profesorius J. S. Gordonas taip pat mano, kad robotams nereikėtų patikėti pernelyg daug atsakomybės – net jei jie kažkada gebės priimti moralinius sprendimus geriau, nei patys žmonės.
„Mes, kaip žmonės, esame šališki, turime savo interesus ir troškimus, kurie visuomet lemia mūsų sprendimus. Tai žmogaus gyvenimo dalis. Atiduodami moralinį sprendimą dirbtiniam intelektui mes prarasime tai, kas neatskiriama nuo žmogiškumo – tai, kad esame savarankiškos, sprendimus priimančios būtybės“, – sako profesorius.
Robotų sukilimo grėsmė kelia susirūpinimą ir įmonių „SpaceX“ ir „Tesla“ vadovui E. Muskui, kuris praėjusį mėnesį jau pasiūlė ir sprendimą: kadangi dirbtinio intelekto augimas neišvengiamas, žmonės turėtų neatsilikti ir tobulėti kartu su juo – kitaip tariant, žmogaus smegenis siūloma integruoti su programine įranga, kuri gerina atmintį ir leidžia tiesiogiai sąveikauti su kompiuteriais.
Žurnalas „Wall Street Journal“ yra rašęs, kad naujoji E. Musko įmonė „Neuralink“ naudos taip vadinamą „nervų sistemos nėrinio“ (angl. neural lace) technologiją ir į smegenis įdiegs mažus elektrodus, kuriais bus galima gydyti epilepsiją, depresiją ir kitas ligas, o vėliau – suteikti žmonėms priemones užkirsti kelią dirbtinio intelekto maištui.
Kol E. Muskas ir Silicio slėnio inovatoriai ieško technologinių sprendimų, robotų etikos mokslininkai svarsto apie moralines, filosofines dirbtinio intelekto pažangos pasekmes. Robotų etika suvienija labai skirtingus mokslus – technologijas, robotiką ir etiką, moralinę filosofiją, tai labai tarpdisciplininė sfera, kurioje bendradarbiauja ne tik pačios robotikos, bet ir psichologijos, teisės, filosofijos ir kitų sričių mokslininkai.
Tarpdiscipliniškumas efektyviai išnaudojamas ir profesoriaus J. S. Gordono vadovaujamame Taikomosios etikos tyrimų klasteryje VDU, kuriame dirba skirtingų sričių ekspertai, tyrinėjantys robotų etiką ir kitas mokslų sandūroje atsidūrusias sritis, tokias kaip išmanioji teisė, virtualaus pasaulio etika, senatvės etika ir kiti klausimai.
J. S. Gordonas dalyvaus Vilniuje vykstančiame technologijų ir inovacijų festivalyje „Login" gegužės 24–26 dienomis.
Renginys šiemet oficialiai prasidės gegužės 24 d., kai Vilniaus „Tech Parke“ – 9 tūkst. kv. m ploto technologijų ir startuolių židinyje – prasidės „Login" „Startup Fair“.
Gegužės 25–26 d. festivalis tęsis ir persikels į skirtingas miesto erdves, ten vyks tradiciniai „Login" renginiai.
