Jis atvyks į Europos technologijų ir inovacijų festivalį LOGIN, kur kalbės apie išmaniuosius miestus.

M. Ševčovičius vadovauja sujungtos ir konkurencingos Europos energetikos sąjungos kūrimui, koordinuoja ES pastangas pasiekti savo 2020 ir 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslus ir bendrai pirmininkauja Pasauliniam merų paktui dėl klimato ir energijos.

-Kodėl išmanieji miestai šiandien yra svarbūs?

Žmonijos istorijoje to dar nebuvo – dauguma Žemės gyventojų dabar gyvena miestuose. Dabartinis urbanizacijos mastas neįtikėtinas – kasdien į miestus persikelia 180 000 žmonių! Taigi per tas kelias sekundes, kol perskaitysite šį sakinį, į miestą persikels dar 25 žmonės. Tokiu tempu iki 2030 m. miestuose apsigyvens ne mažiau kaip du trečdaliai pasaulio gyventojų.

Ši tendencija teikia beprecedentes galimybes, ypač Europoje. Sparti idėjų kaita ir didelė įvairovė teikia tokias puikias paskatas inovacijoms, menui, naujoviškai ekonominei veiklai, kokių dar niekada nebuvo. Todėl nieko nuostabaus, kad Europos Sąjungoje miestai sukuria maždaug du trečdalius BVP ir darbo vietų. Jie – svarbiausias mūsų ekonomikos modernizavimo variklis.

Kartu nepaprastai sparti urbanizacija kelia nemažų problemų, kaip antai tarša, eismo spūstys, kai kuriose šalyse – didelis skurdas. Be to, miestai pirmiausia nukenčia dėl klimato kaitos.

Gera žinia ta, kad gausiausia per visą istoriją miestų karta taip pat yra pirmoji skaitmeninė Europos karta. Šitai ir gali būtų problemos sprendimas. Didieji duomenys, ypač spartus ryšys bei išplėtotas tarpusavio junglumas ir daiktų internetas leidžia miestuose teikti pažangesnes ir veiksmingesnes susietąsias paslaugas ir taip užtikrinti gyventojams aukštesnę gyvenimo kokybę. Vis dėlto dera atminti, kad technologijos nėra savitikslės, jos tėra priemonė tikslui pasiekti. Pažangiuosius miestus kuriame ne todėl, kad tai šaunu, o tam, kad jie gali labai pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.

- Ar galite pateikti tris pavyzdžius, kaip išmaniųjų miestų technologijos buvo įdiegtos ES?

- Jei jau turiu pasirinkit tris, pirmiausia paminėsiu tuos atvejus, kuriuos per pastarąsias kelias savaites pats mačiau per savo vizitus arba apie juos diskutavau.

Nyderlandų Roterdamo–Hagos regionas yra puikus aukštųjų technologijų projektų, susiejusių ne mažiau kaip 23 vietos valdžios institucijas, pavyzdys. Neseniai lankydamasis šiame regione su miestų merais diskutavau apie jų įspūdingą projektą „Tolesnės ekonomikos gairės“. Tai plataus masto programa, skirta žaliavų stygiaus, klimato kaitos, skaitmeninimo ir robotizavimo problemoms spręsti. Jie netgi ketina 3D spausdintuvais vietoje spausdintis pramonės gaminius, užuot juos importavę.

Antrasis į galvą atėjęs pavyzdys – Umeo. Šis Švedijos miestas augo labai sparčiai ir todėl siekė rasti pažangių sprendimų, pirmiausia galinčių pagerinti judrumą mieste. Štai kelios jo iniciatyvos: saulės energiją naudojančios elektrinių dviračių ir elektromobilių įkrovimo stotelės, naujos elektrobusų stotelės, kuriose laukimo ir variklio šildymo žiemą laikas gerokai trumpesnis, ypač spartaus visų elektrobusų įkrovimo stotelės ir kt. Jau kelerius metus iš eilės miestas pripažįstamas geriausiu energijos naudojimo efektyvumo srityje ir jam suteikiamas Europos žaliosios sostinės vardas.

Trečias pavyzdys – Londonas. Didžiosios Britanijos sostinės neseniai užsibrėžė tikslą iki 2019 m. tapti pirmąja pasaulyje ypač mažos išmetamosios taršos zona. Numatoma, kad Londone važinės ypač mažataršiai automobiliai ir bus išplėtota elektromobilių įkrovimo infrastruktūra. Taip pat bus modernizuotas centralizuotas šildymas.

Ir tai tik keli pavyzdžiai. Artimiausiu metu taip pat ketinu aplankyti pažangiuosius miestus Lenkijoje, Austrijoje ir Belgijoje.

- Koks miestas, jūsų manymų, galėtų būti laikomas pažangiausiu pasaulyje?

- Sunku atsakyti į šį klausimą, nes nėra bendros pažangiojo miesto sampratos. Šis terminas plačiai vartojamas, tačiau dažnai reiškia skirtingus dalykus. Naujausi pažangiųjų miestų laimėjimai kasmet pristatomi pasauliniame pažangiųjų miestų kongrese „Smart Cities Expo“. Šis renginys puikiai atskleidžia naujausias šios srities tendencijas. Džiaugiuosi, kad Europos miestai visada yra tarp pasaulinių lyderių.

- Kaip apibūdintumėte Vilnių - ar jis pažangus?

- Atidžiai stebėjau kai kurias naujausias Lietuvos sostinės iniciatyvas, kaip antai visuomenei atvirų duomenų bei elektroninio registravimo į vaikų darželių iniciatyvos, taip pat Vilniaus planai plėsti pažangų bendradarbiavimą su kitais Lietuvos miestais. Labai laukiu vizito į Lietuvą. Tikiuosi jo metu apie Lietuvos pažangiuosius miestus sužinosiąs dar daugiau. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra labai įspūdingų projektų, kuriuos galėsiu pateikti kaip pavyzdį per savo susitikimus su kitų šalių politikais ir miestų valdžios atstovais.

Gegužės 25 d. Marošas Ševčovičius konferencijoje LOGIN skaitys pranešimą apie pažangiųjų miestų skatinimo politiką, kalbės apie Europos pažangiųjų miestų iniciatyvą, kuri vienija miestus, pramonę ir piliečius ir skatina kelti mietų gyventojų gerovę diegiant tvaresnius integruotus sprendimus.