Progreso konferencija „Login“, matyt, nebūtų progresyvi, jei nepateiktų kur kas tobulesnių įžvalgų tiekti internetą. Konferencijos svečiams Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorius Haraldas Haasas pasakojo apie naują jo ir kolegų kuriamą „Li-Fi“ technologiją, kuri suteikia galimybę jungtis prie interneto per LED lemputes.
Naudojantis tokia technologija internetas pasiektų visus įrenginius, kurie būtų apšviestoje teritorijoje – tai galėtų būti ir mums įprasti mobilieji įrenginiai, ir automobiliai. H. Haaso teigimu, tai galėtų suteikti itin stiprų impulsą ir „daiktų interneto“ vystymuisi, kuomet tarpusavy galėtų bendrauti ir įprasti buities prietaisai – šaldytuvai, viryklės ar netgi tokie su technologijų pažanga sunkiai siejami daiktai, kaip kėdės.
Mokslininkas DELFI pasakojo, kad „Li-Fi“ technologijos principas yra itin dideliu greičiu kintantis apšvietimo intensyvumas – pavyzdžiui, jei lemputė patalpą apšviečia vidutiniu 400 liuksų apšviestumo lygiu, tai intensyvumas gali svyruoti nuo 0 iki maksimalaus lemputei pasiekiamo intensyvumo, tačiau svyravimai būtų tokie dažni (milijonais kartų per sekundę), kad žmogaus akis ir smegenys tai suprastų kaip tolygų apšvietimą.
H.Haaso teigimu, technologija galima būtų naudotis ir (beveik) tamsoje – informacija gali būti perduodama kuomet lemputė šviečia taip silpnai, kad akis to tiesiog nesuvokia. Nors žinoma, išlieka ir visiško šviesos (ir interneto) išjungimo galimybė.
Mokslininkas aiškino, kad šviesos šaltiniai galėtų veikti ir grupėmis – įrenginys galėtų priimti informaciją iš kelių šaltinių vienu metu, taip padidinant kanalo pralaidumą
Tiesa, tai toli gražu nereiškia, kad mums įprastiems „Wi-Fi“ belaidžio ryšio maršrutizatoriams artėja paskutinioji: „senamadiškas“ ryšys sugeba veikti ir per sienas, o šviesa to nesugeba. Nors tam tikrais atvejais toks trūkumas yra netgi pageidautinas – padidėja interneto naudojimo saugumas, nes niekas negali „pasiklausyti“ duomenų perdavimo. H. Haaso teigimu „Li-Fi“ labiau veiktų kaip „Wi-Fi“ papildymas.
„Li-Fi“ technologijos lemputės, skirtos patalpoms apšviesti, turėtų veikti iki 3-10 metrų atstumo, kai tuo tarpu automobilių žibintai, skleidžiantys labai intensyvią, fokusuotą šviesą kartu su duomenimis galėtų perduoti duomenis iki 300 metrų atstumo.
Kuo gi toks duomenų perdavimo būdas pranašesnis už „Wi-Fi“? H. Haasas tikina, kad pirmoji priežastis yra radijo dažnių užimtumas. Regimos šviesos spektras yra 10 000 kartų platesnis nei tradiciškai duomenų perdavimui naudojamas radijo bangų spektras, be to, pastarasis yra patikrintas ir saugus, mūsų naudojamas kiekvieną dieną, o taip pat - „laisvas“ informacijos perdavimui, nelicencijuojamas.
Trečia priežastis – milžiniškas duomenų perdavimo greitis. Mokslininkas sugebėjo technologiją ištobulinti taip, kad duomenys iš vieno šviestuvo būtų perduodami dideliu kiekiu duomenų kanalu ir dideliu dažniu. Tai pasieka taikant OFDM (Orthogonal Frequency Division Multiplexing) metodą. Be to, vienoje patalpoje esantys šviestuvai taip pat gali sumuoti duomenų perdavimą ir padidinti perdavimo greitį.
Antra priežastis yra energetinis efektyvumas. Lyginant su standartiniu „Wi-Fi“ maršrutizatoriumi, „Li-Fi“ šviestuvui nereikia atskiro įrenginio, AC/DC keitiklio, papildomų laidų. Tereikia į jau egzistuojančias LED lemputes įmontuoti tam tikrą lustą. Taigi, energija taupoma ne tik naudojant tokį ryšį, bet ir gaminant jam reikalingas priemones.
Ketvirtoji priežastis yra jau minėtas saugumas.
Kad įrenginiai galėtų naudotis tokiu būdu teikiamu internetu, tereikia, kad juose būtų koks nors šviesai jautrus jutiklis – kad ir įprastinis aplinkos apšviestumo jutiklis ar netgi fotokamera. O informaciją perduoti šviestuvui (kuriame yra ir šviesos jutiklis) gali perduoti, pavyzdžiui, per blykstę. Ir tai nereiškia, kad telefono fotoaparatas ir blykstė turi būti nuolat atgręžti į „Li-Fi“ šviestuvą – informacijos perdavimui tinkama ir atspindėta šviesa.
Technologija yra atspari ir Saulės šviesai – mūsų dangaus šviesulio skleidžiamas intensyvumas yra pastovus, todėl jis nekeičia „Li-Fi“ šviestuvo skleidžiamų intensyvumo svyravimų (t. y., Saulės šviesą tiesiog galima „atimti“ iš registruojamų šviesos bangų).
H. Haasas papasakojo ir apie alternatyvius „Li-Fi“ panaudojimo būdus: muziejuose prikišus telefoną prie eksponato, kuris apšviečiamas „Li-Fi“ šviestuvu, įrenginyje atsirastų papildoma informacija apie tai, kas matoma stende. Tą patį būtų galima daryti ir parduotuvių vitrinose – prikišai telefoną ir matai informaciją apie prekę. Be to, tokia technologija būtų labai naudinga lėktuvuose – aviacijos reguliavimo tarnybos nelinkę leisti naudotis radijo dažnius naudojančia įranga lėktuvuose, tuo tarpu regimoji šviesa dar nesugadino jokio lėktuvo navigacijos ir ryšio įrangos. Tą pačią technologiją būtų galima panaudoti ir žemės ūkyje, ir medicinoje, ir transporte, miestų viešųjų erdvių apšvietime (ir interneto paslaugų teikime), mokyklose, o taip pat – patogiai navigacijai pastatų viduje.
O kaip internetas pasiekia lemputes? H. Haaso teigimu, tam tereikia nedidelių esamos infrastruktūros modifikacijų – greta esamų elektros laidų išvedžioti ir interneto laidus. Kitas variantas – naudoti didelio pralaidumo interneto laidus, kuriais taip pat teka ir elektros energija, pakankama šviestuvams „maitinti“.
