20-ą kartą rengiama paroda „BioJapan“ – rekordinė. Joje šiemet per 1 000 su biotechnologijomis susijusių įmonių ir organizacijų iš 30 šalių.
Lietuva parodoje prisistato jau ketvirtą kartą. Šiemet su didesne delegacija ir didesniais lūkesčiais.
„Šiemet mes turime rekordinio dydžio delegaciją: 12 organizacijų, 5 verslo įmonės, tyrimų centrai, mūsų organizacija, taigi galimybės su Japonija yra ilgalaikės ir labai didelės, – sakė „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė. – Labai šilti santykiai, vien Lietuvoje mes šiais metais jau turėjome tris japonų delegacijas, į Baltijos šalis jie žiūri labai palankiai.“
„Norėtumėme sužinoti apie jų technologijas ir įdiegti pas save. Taip pat manau, turime ką pasiūlyti iš savo pusės, iš paslaugų, kurias šiuo metu galime teikti. Turime sukūrę vairių vaistų testavimo platformą, ir tam tikrus modelius, kuriuos manome, kad galėtume pasiūlyti japonų rinkai“, – paaiškino Inovatyvios medicinos centro atstovė Eiva Bernotienė.
Kai kurių įmonių inovacijoms plėstis Lietuvoje – tiesiog nėra kur. Todėl, pavyzdžiui, dirbtinį intelektą taikyti radiologijoje siūlantys startuoliai sėkmės tikisi būtent Japonijoje.
„Tikimės, kad pavyks susipažinti su japonų ligoninių atstovais ir atrasti ilgalaikių partnerių, kurie galėtų padėti išbandyti mūsų produktus japonų rinkoje, – tikėjosi „Oxipit“ vadovas Gediminas Pekšys. – Aš tai labiau matyčiau kaip tolimesnius žingsnius, potencialias, dideles rinkas, kurioje yra tos problemos, kurias mes sprendžiame: radiologų trūkumas, senstanti populiacija.“
Rasti naujų kelių šiemet Lietuvos atstovams galbūt padės ir išskirtinis organizatorių dėmesys. Per atidarymą suteikta galimybė pasisakyti Lietuvos vyriausybės vadovui – šis teigė, kad mūsų šalis siekia tapti patraukliausia Europoje gyvybės mokslų plėtrai.
„Gyvybės mokslų industrija Lietuvoje kasmet auga maždaug po 25 proc. Apie 90 proc. produkcijos yra eksportuojama į 100 šalių visame pasaulyje. Lietuvos ambicija – tapti patraukliausia Europos šalimi gyvybės mokslų plėtrai. Siekiame, kad Lietuvos gyvybės mokslų industrijos dalis Lietuvos bendroje pridėtinėje vertėje 2030 m. sudarytų 5 proc.“, – parodoje kalbėjo S. Skvernelis.
„Inovacijos šiandien kaip niekad globalios. Išradimai ar geros idėjos neturi sienų, šių dienų galimybės leidžia visa tai plėtoti kartu – Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje ar Lietuvoje“, – sakė Didžiosios Britanijos ambasadorius Japonijoje Paulas Maddenas.
Tikimasi, kad Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimą gyvybės mokslų srityje turėtų sustiprinti jau antras šiemet vyriausybių vadovų susitikimas – S. Skvernelis ir Shinzo Abe susitiks šeštadienį, Tokijuje.
