Kaip pastarosios srities lyderė iš trijų išsiskiria Lietuva, pamažu tampanti vienu iš aukštųjų technologijų inovacijų centrų ne tik Baltijos šalyse – iki 2020-ųjų šalis kelia tikslą tapti vienu pagrindinių visos Europos gyvybės mokslų lopšių.
Lietuvoje kasmetinis gyvybės mokslų sektoriaus augimas sudaro apie 25 proc. Tai – didžiausias augimo greitis visoje Europos Sąjungoje. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei šimtą valstybių, tarp jų – JAV, Izraelį, Japoniją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Pagal tyrimų ir plėtros srityje dirbančių specialistų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, mūsų šalis yra dešimta pasaulyje, o startuolių bei smulkaus ir vidutinio verslo įmonių kiekis nuolatos auga.
„Lietuvos potencialas gyvybės mokslų srityje – be galo didelis. Procentinis gyvybės mokslų srities indėlis į BVP sudaro apie 1 proc. – lygiai tiek pat, kiek Vokietijoje ar Izraelyje, kurie laikomi gyvybės mokslų lyderiais. Beje, pagal šį rodiklį, pavyzdžiui, Šveicariją (0,91 proc.) ar JAV (0,43 proc.) netgi lenkiame, – sakė šalies ūkio ministras Evaldas Gustas. – Galime pasidžiaugti, kad vos 3 mln. gyventojų turinti Lietuva Europoje išsiskiria ne tik mokslo centrų, bet ir aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų specialistų skaičiumi, o mūsų mokslininkai yra pasaulinio lygio. Skatinsime ir tolimesnę gyvybės mokslų plėtrą, tikimės, kad įvairių šios srities laimėjimų bei sėkmingai veikiančių įmonių ateityje tik daugės“, - pabrėžė E.Gustas.
Pasauliniai pokyčiai vystomi Lietuvoje
Gyvybės mokslai Lietuvoje yra pasiekę proveržį chemijoje, biochemijoje, molekulinėje biologijoje bei farmacijoje, nūdien daugiausiai dėmesio skiriant biofarmacijos krypčiai, medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje ir biotechnologijoms. Štai prieš penkerius metus lietuvių atrasta genų redagavimo technologija dabar žinoma visame pasaulyje ir dėl perspektyvų gausos vadinama revoliucine: genomo redagavimas aprašomas daugybėje straipsnių, šioje srityje dirba tūkstančiai žmonių.
Cas9 baltymo, veikiančio kaip DNR molekulių žirklės, technologijos pagrindu atsivers galimybės ištaisyti įgimtas ligas ir nevaisingiems žmonėms padėti susilaukti palikuonių. Tiesa, pokyčiai tikėtini ne tik genetikoje, bet ir žemės ūkyje.
„Manau, kad kelių ateinančių metų eigoje biotechnologijų sritis bus susijusi būtent su šio genomo redagavimo vystymu ir, taip pat – su sintetine biologija, o Lietuvos tyrėjai aktyviai prisidės prie abiejų mokslo sričių eigos“, – neabejoja Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto profesorius dr. Virginijus Šikšnys, kartu su keturias kitais mokslininkais už technologijos išradimą šįmet pelnęs prestižinę Harvardo medicinos mokyklos skirtą Alperto premiją.
Vienas sėkmingiausių gyvybės mokslų startuolių Lietuvoje – neurodiagnostikos įmonė „Vittamed“, proveržį įgavusi VšĮ „Versli Lietuva“ kas dvejus metus organizuojamame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2012“. Profesoriaus Armino Ragausko išrastas neinvazinės absoliutinės galvospūdžio vertės matuoklis, skirtas nustatyti galvos traumoms, sudomino NASA mokslininkus. Tarptautinės sėkmės ir 10 mln. JAV dolerių investicijos sulaukusio išradimo autorius A.Ragauskas šiemet pateko tarp 5 geriausių ir buvo numinuotas metų Europos išradėjo apdovanojimui.
Estija: finansavimas mokslui atsipirko aukštais rodikliais
Estija – itin gerai išvysčiusi elektroninių paslaugų sritį. Tai – pirmoji pasaulyje valstybė, pasiūliusi e-pilietybę, sėkmingai pritaikiusi e-balsavimo ir pajamų mokesčio deklaravimo sistemas. Tuo tarpu gyvybės mokslo srityje šalis pasižymi 28 proc. išaugusia metine estiškų biotechnologijų apyvarta.
Estijoje įsikūrę 4 biomedicinos klasteriai ir 3 biomedicinos kompetencijos centrai, veikia daugiau nei 150 biotechnologijų ir gyvybės mokslų srities įmonių. Šalyje veikia 9 universitetai ir tyrimų institutai, atliekantys tyrimus biotechnologijų ir gyvybės mokslų srityje. Pirmaujanti pramonės šaka – genetika ir paveldimumas. Sunkmečiu Estija pasekė sėkmingu Suomijos pavyzdžiu – valstybėms mažinant biudžeto išlaidas, finansavimo nemažino švietimui ir mokslui.
Latvija – chemijos pramonės lopšys
Latvijoje itin aukštą pridėtinę vertę kuria chemijos ir farmacijos pramonė, esanti svarbi viso ūkio atrama. Chemijos ir farmacijos sektorius pasižymi kaip turtingas ir svarbias tradicijas turintis šalies ekonomikos komponentas. Farmacija sudaro 33 proc. pramonės gamybos.
Latvijoje yra apie 50 gyvybės mokslo įmonių, mokslinių tyrimų ir plėtros centrų ir aukštųjų mokyklų. Gyvybės mokslų sektorius užima 4 vietą pagal apyvartą Latvijos gamybos pramonėje.
Latvijos chemikas Pauls Valdens buvo dukart nominuotas Nobelio chemijos premijai gauti dėl savo darbo stereochemijos srityje ir indėlio į chemijos istoriją. Mokslininkas išrado stereocheminę reakciją, vadinamą „Walden inversija“ ir susintetino pirmąjį kambario temperatūros joninį skystį – metilamonio nitratą. Tuo tarpu Vilhelms Ostvalds 1909 m. gavo Nobelio chemijos premiją už darbą su katalize, chemine pusiausvyra ir reakcijos greičius. Pastarasis, kartu su pora savo kolegų, yra laikomas šiuolaikiniu fizikinės chemijos kūrėju.
Lietuvoje patirtimi dalinsis Nobelio chemijos premijos laureatas
Visų trijų Baltijos šalių gyvybės mokslų potencialas bus pristatytas šį rudenį vyksiančiame tarptautiniame ir didžiausiame regione gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics 2016“, kurį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“. Čia bus galima susipažinti su svarbiausiomis ir naujausiomis gyvybės mokslų tendencijomis bei susitikti su jas plėtojančiais bei kuriančiais žmonėmis. Vienintelis tokio tipo renginys Baltijos šalyse kiekvieną kartą sulaukia ir pasaulinio garso mokslininkų dėmesio.
Vienas jų - chemijos Nobelio premijos laureatas Danas Shechtmanas, kuris forume skaitys pranešimą apie technologijų perdavimą. Jis Nobelio chemijos premiją gavo 2011 m., atradęs iš pažiūros neįmanomų kvazikristalų struktūrų. Paaiškėjo, kad kvazikristalų atomai išsidėsto tvarkingai, tačiau niekada nepasikartoja. Tokia ornamentika paprastai būdinga arabiškoms ar persiškoms mozaikoms, bet ne realaus gyvenimo objektams. Atrastosios kvazikristalinės medžiagos gali būti naudojamos įvairiuose gaminiuose, pradedant keptuvėmis, baigiant medicinine įranga, pvz., akių operacijoms skirtomis adatomis.
Trečiasis VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamas gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ rugsėjo 14-15 d. vyks Vilniuje. Lietuvoje jo metu laukiama daugiau nei tūkstančio gyvybės mokslų verslo lyderių bei mokslininkų iš JAV, Japonijos, Izraelio, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių.
