Šis matuoklis iš vieno kvėptelėjimo patikrina žmogaus plaučių būklę, duomenis bevieliu ryšiu persiunčia į išmanųjį įrenginį, kur juos apdoroja mobilioji programėlė, ir pateikia informaciją pacientui ir gydytojui.
Patyrė pats
Jaunos įmonės, kurios sukurta „Breathcount“ technologija siūlo sprendimą astmos priepuolių prevencijai, idėjinis vadas Povilas Sidaravičius sako, kad tokio patogaus prietaiso iki šiol nebuvo nei Lietuvoje, nei pasaulyje.
Vaikinas puikiai žino, kam reikalingas šis prietaisas – jis nuo mažens serga astma, vaikystėje dėl ligos patyrė ir sudėtingų akimirkų.
„Astma yra paveldima liga: ja sergu aš, su ja susidūrė ir mano tėvai bei giminės. Sirgau sunkia forma, kasdien turėjau naudoti matavimo priemones. Man pasisekė, po kurio laiko būklė pagerėjo, nebereikia nuolat vartoti vaistų. Dabar gydytojų naudojamas įrenginys − maksimalios iškvėpimo srovės matuoklis PEF metras − buvo sugalvotas prieš 60 metų ir niekas iš esmės nuo to laiko nepasikeitė. Tačiau tada supratau, kaip reikalingas patogus įrenginys plaučių būklei matuoti. Taip ir kilo mintis kurti elektroninį variantą, kuris palengvintų šį procesą. Dabar naudojamas mechaninis įrenginys yra skirtas suteikti informaciją gydytojui, ne pacientui. Mes norime sukurti įrenginį, kurio suteikiama informacija būtų prasminga ir reikalinga pacientui“, – teigė P. Sidaravičius.
PEF metras nepatogus, nes pacientui reikia užrašyti parodymus ant popieriaus, juos kaupti, analizuoti ar pateikti gydytojams. Juo dabar matuojama maksimali iškvėpimo srovė, kuri yra esminis kvėpavimo takų laidumo rodiklis, apibūdinantis kvėpavimo takų būklę.
Sudomino specialistus
Prieš kurdamas naują technologiją P. Sidaravčius paskambino draugui elektronikos inžinieriui ir paklausė, kiek truktų pagaminti veikiantį elektroninio matuoklio prototipą. „Taip pat vieno pulmonologo paklausiau, ar juos domintų tokia technologija. Supratau, kad idėja perspektyvi“, – pasakojo P. Sidaravičius.
Vienoje parodoje jau testuota, ar „Breathcount“ įrenginys sudomintų naudotojus. Idėja pasirodė įdomi, sulaukėme teigiamų atsiliepimų iš pacientų, farmacininkų.
„Gydytojams įrenginys patinka, nes taip jie gauna daug objektyvios informacijos. Kai pacientas gydytojui pasako, kad jaučiasi prastai, iš to sunku spręsti, ar vaistų dozę reikėtų padidinti 10 proc., ar sumažinti.
Mokslininkams svarbu, kad ši technologija leistų surinkti didesnę pacientų imtį, o informacija padėtų spręsti, kaip gydyti ir nugalėti šią ligą.
Tėvams tai aktualu, nes jie žinotų, kokia yra sergančio vaiko būklė. Žinojimas, kad viskas gerai, suteikia saugumo jausmą“, – privalumus vardino jaunos įmonės vadovas.
Svarbiausia – paprastumas
P. Sidaravičius tikisi, kad įrenginys ligoniams prieinamas turėtų būti po metų. „Tai trunka dėl sudėtingo sertifikavimo. Todėl mes norime patį įrenginį padaryti kuo paprastesnį ir taip palengvinti sertifikavimo procesą, o sudėtingąją dalį perkelti į mobiliąją aplikaciją. Šį įrenginį turėtų būti visiškai paprasta naudoti: vienu rankos judesiu pakelti prie burnos, stipriai pūstelėti ir padėti atgal į rankinę, nesirūpinant tolesne eiga“, – aiškino jaunasis verslininkas.
Anot jo, ši technologija labiausiai reikalinga vaikams, pacientams, kuriems astma diagnozuota neseniai, ir ligoniams, kurių ligos forma labai agresyvi. P.Sidaravičius pastebėjo, kad žmogus labiausiai pažeidžiamas yra tada, kai dar nemoka gyventi su astma.
„Mūsų įrenginys patogus, nes informacija, apdorota pagal žmogaus asmeninius parametrus, iš karto sisteminama ir gali būti perduota paties ligonio paskirtiems tretiesiems asmenims – tėvams, gydytojams, medicinos įstaigoms“, – pasakojo Povilas.
Pradedančiosios įmonės nuolatinių darbuotojų komandoje yra keturi žmonės, tačiau taip pat talkina dizaino, programavimo specialistai, teisininkai ir medikė.
„Periodiškai stebint plaučių funkciją galima matyti jos pokyčius. Šiai funkcijai silpnėjant galiausiai pasiekiama kritinė riba, kai gali ištikti priepuolis. Gydytojams mūsų sukurta technologija gali būti naudinga nustatant vaistų dozes, rekomenduojant veiklą, kurios pacientui reikėtų vengti, arba, priešingai, tą, kuria derėtų užsiimti“, – sako P.Sidaravičius.
Ligoniai siūlo idėjų
„Breathcount“ bandomąjį modelį duoda išmėginti pacientams, registruoja jų atsiliepimus ir nuolat tobulina. Iš pradžių jauna įmonė sukūrė 15 veikiančių prototipų.
„Alerginės astmos ligoniai pasiūlė į sistemą integruoti galimų alergenų prognozes, nes tai aktualu, kai žydi kai kurie augalai“, – pasakojo P.Sidaravičius.
Technologijos atminties funkcija svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie retai naudojasi išmaniaisiais telefonais.
„Mūsų įrenginio surinktą informaciją gali perskaityti gydytojas, turintis išmanųjį įrenginį. Gydytojai teigia, kad šis patobulinimas ypač svarbus, nes pagyvenę žmonės neretai nebeatsimena, kokia buvo jų sveikatos būklė pavartojus vaistų“, – teigė P.Sidaravičius.
Patogus elektroninio plaučių funkcijos matuoklio vartojimas – tai savybė, kuria Kaune sukurtas modelis toli lenkia konkurentus.
„Pasaulyje žinome du konkurentus. Vienas iš įrenginių prieinamas tik medicinos įstaigoms, kitas, nors ir prieinamas visiems, yra nepatogus naudoti ir kainuoja net apie tūkstantį dolerių“, – teigė P.Sidaravičius.
Prasidėjo investuotojų paieška
KTU absolventas P.Sidaravičius teigė, kad jam verslas yra ne mažiau įdomus nei informatika. Jis pats studijavo informacines sistemas.
„Žmonės yra daug įdomesni nei sistemos. Pastebiu, kad inžinieriai, ir ne tik jie, nuolat bando kitus „sudėti“ į tam tikras „dėžutes“, galvoja apie žmones kaip apie sistemos operacinę detalę. Man pažįstamas šis mąstymas, galiu suprasti taip mąstančius, tačiau jis yra klaidingas“, – sakė pašnekovas.
P.Sidaravičiaus nuomone, idėja jau gana subrendusi tolesnei plėtrai, todėl ketinama dalyvauti pradedančiųjų įmonių vystymo programose, ieškoti investuotojų.
