Archeologiniams tyrimams vadovavusios archeologės Birutės Lisauskaitės ataskaitoje nurodoma, kad palaikai buvo aptikti vykdant magistralinių tinklų šulinio kasimo darbus. Jų metu buvo rasti žmonių kaulai ir karinės amunicijos dalių. Archeologė ataskaitoje rašo, kad šioje vietoje užkasti 1944 – 1945 metais Klaipėdos „išvadavimo“ operacijoje dalyvavę sovietai: „Pagrindinis šios operacijos tikslas– atkirsti armijų grupę „Šiaurė“ nuo Rytprūsiuose buvusios armijų grupės „Centras“. 1944 metų spalio 10–23 d. vyko daug jėgų pareikalavęs mūšis dėl Klaipėdos miesto. Nors TSRS pajėgos sugebėjo išeiti prie Baltijos jūros, tačiau bandymai išsyk užimti miestą buvo nesėkmingi.“ – rašo B. Lisauskaitė.
Vilniaus universiteto antropologų laboratorijoje tiriami archeologų randami skeletuoti palaikai iš skirtingų Lietuvos vietų. Palaikų analizės metu mokslininkai mėgina nustatyti individų mirties, gyvenimo būdo ar ligų aplinkybes. Atlikus tokius tyrimus apytiksliai 30 individų palaikams iš Klaipėdos rajono, antropologai nustatė antrojo pasaulinio karo kovoms būdingus sužalojimus, bylojančius apie tuo metu Jakų apylinkėse vykusius mūšius ir naudotą ginkluotę.
„Įvykio vietoje buvo rasti 7 nesuardyti palaidojimai ir mažiausiai 22 individamas priklausančios pavienės kūno dalys, kurios buvo sumestos į bendrą duobę, paliktą sprogus didelio kalibro sviediniui ir užkastos. Neabejotina, kad kūno dalys buvo nuplėštos įvairių sprogimų metu ir po mūšio, valant apylinkę, surinktos bei užkastos šioje vietoje.“ – sakė tyrimus vykdžius antropologė Justina Kozakaitė.
Mokslininkės teigimu, duobėje, kurioje buvo užkastos paskyros kūno dalys aptikta ir sunkiosios technikos sutrupinta kaukolė. „Dešinės pusės kaukolės skliaute aprašėme stipraus spaudimo žymes. Jėga buvo tokia, kad kaukolė sutrupėjo, tačiau nežinome ar įvykio metu individas tebebuvo gyvas.“
J. Kozakaitės teigimu, daugelis žuvusiųjų nukentėjo nuo sprogimų: „Daugelis šioje duobėje rastų ilgųjų kaulų lūžių buvo skeveldrinio tipo – kai kaulas suplėšomas į kelias smulkias dalis. Todėl, tikrai nėra jokių abejonių, kad jie buvo smarkiai apšaudomi artilerijos.“
Mokslininkė gali daugiau pasakyti apie septynių jaunų vyrų skeletus, kuriuos archeologai šioje vietoje aptiko nesuardytus: „Pirmasis iš individų, kurio palaikai buvo išlikę nesuardyti, tai 20 -25 metų vyras. Kairės pusės blauzdikaulyje nustatėme skeveldrinį lūžį. Tai reiškia, kad sprogimo metu jam buvo nutraukta koja. Manome, kad tai tapo šio vyro mirties priežastimi. Kitų trijų vyrų skeletuose neaptikome jokių sužalojimų. Todėl tikėtina, kad jie žuvo nuo minkštųjų audinių sužalojimų. Dar dviejų panašaus amžiaus individų palaikuose aptikome skeveldrinių lūžių, kurie byloja apie nutrauktas rankas ir kojas. Septintasis vyras mirties dieną turėjo būti 18 – 20 metų amžiaus. Jo kaktos srityje aptikome netaisyklingos formos sužalojimą. Tačiau neturint visos kaukolės sunku nusakyti, ar tai buvo šautinis sužalojimas ar smūgio pasekmė.“
J. Kozakaitės teigimu, kai kurių palaidotųjų kaukolių bruožai būdingi rytiečiams. Visi palaidoti individai vyriškos lyties, ne vyresni nei trisdešimties metų amžiaus. Kai kurių mirusiųjų palaikuose nustatyti meningito ir mažakraujystės požymiai.
1945 metais sovietų armija reokupavo Lietuvos teritoriją, pakeisdama iki tol šalį užėmusias nacistinės Vokietijos pajėgas. Tais metais prasidėjo daugiau nei pusę amžiaus trukęs Lietuvos aneksijos laikotarpis, kurio metu buvo ištremta apie 132 000 režimui neparankių Lietuvos gyventojų.
