Azerbaidžaniečio įgyta patirtis karo lauke buvo ypatingai naudinga Lietuvos partizanų kovose. Todėl tuo metu Kęstučio partizanų apygardai vadovavęs Algimantas Zaskevičius Šakirui Sadyhovui pasiūlė prisijungti prie lietuvių kovotojų gretų. 1945 metų rugpjūtį azerų kilmės vyras prisijungė prie Vaidoto rinktinės partizanų.
Lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūrinių ir istorinių ryšių tyrinėtojas Mahiras Gamzajevas teigia, kad partizanas Š. Sadyhovas lietuvių gretose kovėsi idėjiniais pagrindais: „Jis neturėjo jokio pagrindo slapstytis Azerbaidžane ar Lietuvoje, todėl prie partizanų dėjosi tikrai ne todėl, kad slapstėsi. Be kitą ko, 1944 metais būdamas Lietuvoje jis turėjo puikią progą išvykti į vakarus, tačiau atsisakė. Lietuvoje jis liko tik vedinas idėjos kautis už laisvę ir nepriklausomybę. Tarnaudamas sovietų armijoje jis matė tremiamus žmones. Tai jam padarė didelę įtaką. Taip pat tuometinė Lietuvos politinė situacija buvo labai panaši į Azerbaidžane susiklosčiusias aplinkybes. Kaudamasis partizanų gretose jis kovėsi ne tik už Lietuvą, bet ir prieš režimą. Jis taip pat rašė eilėraščius azerbaidžaniečių kalba apie Lietuvos laisvę. Kaip tik ta eilių knygelė buvo vienu iš pagrindinių įkalčių jį suėmus ir tardant“- sakė M. Gamzajavevas.
„Jį labai šiltai priėmė. Juk partizanai patys jam siūlė prisijungti. Šakiras buvo patyręs karys, kulkosvaidininkas. Jam buvo patikėta štabo apsauga. O kai 1948 – 1949 metais pradėjo retėti partizanų gretos, jis prisijungė prie tiesioginių kovinių veiksmų. Jis taip turėjo partizanišką slapyvardį. Dažniausiai buvo vadinamas Valiumi dėl tvirtos valios“ – pasakojo M. Gamzajevas.
Mahiras Gamzajevas taip pat priduria, kad tardomas Šakiras Sadyhovas reikalavo tardytojus kalbėti lietuviškai, o nuteistas mirties bausmei nerašė apeliacinio laiško: „Savo partizanavimo pabaigoje jis patekto į MGB ir stribų apsuptį. Priešinosi 5 valandas, kol galiausiai apsvaigintas prarado sąmonę ir buvo paimtas į nelaisvę. Jį suėmė vilkintį Lietuvos uniformą, su pora šaunamųjų ginklų. Raseiniuose teko ieškoti vertėjo iš rusų į lietuvių kalbą, nes jis atsisakė su tardytojais šnekėti rusiškai. Galiausi jį nuteisė mirties bausmei ir 1951 metų balandžio mėnesį KGB rūmų rūsyje buvo įvykdyta egzekucija“.
Mahiras Gamzajevas priduria, kad dar ir šiandien nėra žinoma, kur užkasti partizano Šakiro Sadyhovo palaikai.
Šių metų liepos 8 dieną krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu už aktyvų dalyvavimą ginkluotame pasipriešinime prieš sovietų okupaciją po mirties apdovanojo buvusį Lietuvos partizaną eilinį Šakirą Sadyhovą.
Šiandien žinoma, kad Lietuvos laisvės kovotojų gretose kovėsi vokiečių, austrų, ukrainiečių, rusų ir kitų tautybių asmenys. Dažniausiai prie partizanų jungėsi buvę kariai.
