Sąjų šeimos sodyboje kruopščius kasinėjimus atliekantis archeologas Gediminas Petrauskas teigia, kad šiame viensėdyje gyvenę žmonės teikė prieglobstį partizanams ir atliko svarbų vaidmenį pasipriešinimo veikloje.

„Dėl Sajų šeimos ryšio su partizanais, šią vietą laikome labai svarbia. Todėl pradėjome išsamius archeologinius ir istorinius tyrimus. Esame užrašę daugiau nei dvidešimties amžininkų prisiminimus, praėjusiais metais buvo sudarytas trimatis sodybos gyvenamojo namo planas. Šiais metais, remdamiesi amžininkų liudijimais, atliksime georadaro tyrimus ir ieškosime čia užkasto partizanų archyvo. Trumpiau tariant – siekiame surinkti kuo daugiau informacijos įrodančios šios sodybos svarbą ir istorinę vertę“ – sakė archeologinius tyrimus vykdantis A. Petrauskas.

Archeologų grupės surinkta informacija ir istoriniai šaltiniai leido daryti prielaidą, kad Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio nepriklausomybės deklaraciją, vieną svarbiausių pokario rezistencijos dokumentų, partizanų vadai galėjo planuoti pasirašyti Sajų sodyboje, tačiau tam kelią užkirto sovietų saugumo tarnybų veiksmai.

Spaudas, rastas Sajų sodybos krosnyje (V. Vaitkevičiaus nuotr.)
Archeologo A. Petrausko teigimu, tokią prielaidą patvirtintų ir amžininko Viktoro Šniuolo liudijimai bei sodybos krosnyje rastas spaudo fragmentas – „Pagal V. Šniuolį ir kitus ryšininkus, partizanų vadai buvo susirinkę šio namo kamaroje. Mes tą patalpą tyrėme ir duonkepės krosnies griuvenose radome medinį spaudo fragmentą su keliais ženklais. Tai kelia labai daug klausimų. Labai daug amžininkų liudija, kad Minaičių kaimas, kuriame ir buvo pasirašyta deklaracija neatsiejamas nuo Balandiškių viensėdžio, kuriame esame šiuo metu“.

Archeologų rastame spaudo fragmente išlikusios kelios raidės, kurias galima skaityti keliais būdais – aversu arba reversu. Vienas iš galimų raidžių derinių „V. SĄJU“. Mokslininkai spėja, kad tai gali reikšti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio trumpinį. Manoma, kad tai svarbi nuoroda, galinti byloti apie aukšto rango partizanų veiklą šioje sodyboje.

G. Petrausko teigimu, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija galėjo būti pasirašyta šioje vietoje, bet likus kelioms dienoms iki svarbaus įvykio vykdytas ryšininkų suėmimas partizanų vadus paskatino persikelti į kitą vietą: „Keliasdešimties kilometrų atstumu nuo šios vietos buvo suimti partizanų ryšininkai, likus kelioms dienoms iki pasirašymo. Gali būti, tai tapo paskata vadams pasitraukti dėl saugumo sumetimų“.

Tokios nuomonės laikosi ir archeologė Aistė Čepulytė. Mokslininkės manymu, labai svarbų vaidmenį renkantis susirinkimo vietą suvaidino vykdytas ryšininkų suėmimas: „Net neabejojame, kad planuodami savo susirinkimą, aukščiausio rango partizanų vadai negalėjo pasikliauti viena vieta. Jie neabejotinai turėjo atsarginę vietą. Ją ir pasinaudojo, po to kai vasario 9 dieną buvo suimta ryšininkė Samuolytė. Taigi amžininkų liudijimai ir kita informacija leidžia manyti, kad čia buvo susirinkimo pradžia“.

Su Sajų sodybą kasinėjančiais archeologais nesutinka Lietuvos gyventojų genonocido ir rezistencijos centro (LGGRTC) atstovai:

„Deja, kaip parodė LGGRTC specialistų atlikti istoriniai-archyviniai tyrimai, nėra jokių prielaidų teigti, kad Sajų sodyboje 1949 m. vasario mėnesį buvo susitikę Lietuvos partizanų vadai ir kad joje planuota Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją pervadinti LLKS ir pasirašyti LLKS Tarybos deklaraciją. Remdamiesi išanalizuotų rašytinių šaltinių, filmuotų atsiminimų ir archeologinių tyrimų visuma teigiame, kad Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas 1949 m. vasario 10–20 dienomis vyko Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, kuris 1948 m. rudenį buvo įrengtas Radviliškio rajono Minaičių kaimo Miknių sodyboje. Minimuose šaltiniuose yra užfiksuotas partizanų vadų maršrutas, kuriuo jie pasiekė Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį: partizanai į Minaičius atėjo iš Jaugelių kaimo, kuris buvo už 8–10 km, kelionėje užtrukę vieną naktį. Jei jie būtų iš Jaugelių kaimo užsukę į Balandiškes, kelias būtų pailgėjęs 12 km.

Žinant, kad Jonas Žemaitis sirgo ir ėjo lėtai (per naktį nueidavo ne daugiau kaip 10 km), partizanai nebūtų spėję tokio kelio įveikti per vieną naktį. Kita vertus, partizanai nebūtų rinkęsi Balandiškių kaimo Sajų sodyboje ir dėl konspiracinių sumetimų. Sajų sodyba yra atviroje vietoje ant kalniuko. MVD kariuomenei ir stribams ėmus siausti sodybą, vargu ar partizanai galėjo planuoti pasitraukti atvirais laukais. O jokio bunkerio, kuriame jie būtų galėję pasislėpti, Sajų sodyboje tuo metu dar nebuvo – kaip minėta, jis įrengtas tik tų metų rudenį. Kamara, įrengta gyvenamajame name, kratos metu būtų nesaugi ir lengvai aptinkama. Be to, rizika, kad sodyboje gali įvykti krata, taip pat buvo kur kas didesnė Balandiškėse, nei Minaičiuose. Stanislovas Sajus – buvęs Nepriklausomybės kovų savanoris, partizanų rėmėjas, o viena iš Stanislovo Mikniaus dukterų tuo metu buvo apylinkės tarybos deputatė ir tai buvo labai gera priedanga. Partizanų vadai po penkerių metų kovos ir konspiracijos pamokų tokius dalykus gerai išmanė ir nebūtų rizikavę labai svarbų Lietuvai ir visam ginkluotajam pasipriešinimui suvažiavimą rengti Sajų sodyboje Balandiškėse.

Archeologų rastas fragmentas su raidėmis, mūsų specialistų įsitikinimu, yra XX a. pradžioje ir viduryje naudotas žymuo, kuris buvo pririšamas ant grūdų maišų, vežant juos į malūną (kad nesusimaišytų su kitų žmonių maišais). Nieko nuostabaus, kad jame galima rasti raides S, A, J ir U – jos kaip tik sudaro sodybos šeimininko pavardę, o to žymens forma, sutinkama visoje Lietuvoje, neleidžia abejoti tikrąja jo paskirtimi“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (314)