Tyrimų metu Vilniaus universiteto medicinos fakulteto mokslininkai bendradarbiaudami su diagnostikos centro „Medea“ rentgenologais atliko keturių senovės Egipto mumijų kompiuterines tomografijas. Trys iš keturių tirtų mumijų saugomos su sarkofagais, ketvirtoji vaiko mumija į Lietuvą atgabentą be įkapių.
„Kaukolė anatominėje padėtyje, tačiau pilnai skeletuota. Matosi, kad pakaušio srityje daug medžiagos panašios į smėlį. Krūtinės ląstos ir pilvo srityje kaulai išsidėstę netvarkingai, sujaukti. Dilbio kaulai padėti ant dubens. Kol kas tikrai negaliu spėti, kodėl kūnas tokioje prastoje būklėje. Reikia tartis su kitais specialistais. Gali būti, kad kūnas panaudotas klastojant mumiją ar panašiomis aplinkybėmis, tačiau nieko tvirtinti negaliu“, – pirmąją rentgenogramą analizavo prof. R. Jankauskas.
Antrosios mumijos virtopsija mokslininkus maloniai nustebino. XIX amžiuje rusų profesorius Borisas Turajevas šios mumijos sarkofago hieroglifuose įskaitė, kad tai Amono-Ra žynio Horio, Amenemopės sūnaus palaikai.
„Čia aiškiai matosi, kad visi kaulai guli griežta anatomine tvarka, niekas nesujaukta ir nepabirę. Matome minkštųjų audinių. Vadinasi, kūnas mumifikuotas ir puikiai išsilaikęs. Vidaus organų nematyti, tačiau negaliu teigti, kad tai balzamavimo požymis. Kairėje dubens pusėje tamsus darinys – dar reikės aiškintis, kas tai. Galiu drąsiai teigti, kad palaikai vyro“, – tęsė profesorius Rimantas Jankauskas.
Trečioji tirta vaiko mumija į Lietuvą buvo atvežta XIX amžiuje, Mykolo Tiškevičiaus. Kompiuterinės tomografijos parodė, kad po vyturais nėra jokių žmogaus palaikų pėdsakų. Profesorius teigia, kad tai gali būti antikos laikų klastotė: „Atrodo kaip kūdikėlis, bet vyturuose nėra nieko panašaus į žmogaus skeletą, jo dalis ar organus. Gali būti, kad tai klastotė ar pakaitalas padarytas antikiniais laikais, kai balzamuotojai nespėjo aptarnauti visų gedinčių šeimų ir vietoj artimojo palaikų atiduodavo panašų kūrinį“.
Paskutiniosios mumijos skeletas taip pat praradęs struktūrą, o kai kurių kaulų bei kaukolės trūko. Prof. R. Jankauskas sakė, veikiausiai tai pusiau skeletuotas kūnas, kuris dėl kažkokių priežasčių buvo įdėtas į sarkofagą. Apibendrindamas mokslininkas pridūrė, kad tai bene prasčiausios būklės palaikai iš visų tiriamų.
Antropologas taip pat pridūrė, kad rentgenologiniais metodais tiriami palaikai ne tik suteikia daug vertingos informacijos, bet ir išsaugomi ateities kartoms.
„Tai neinvaziniai metodai, kurie leidžia išvengti fizinio skverbimosi po vyturais ar į palaikų vidų. Šitaip gauname svarbią informaciją ir išsaugome eksponatus ateities kartoms. Šiuo metu pasaulyje teikiama pirmenybė neinvaziniams tyrimų metodams, o šios Egipto mumijos netrukus grįš į Nacionalinį muziejų ir toliau bus prieinamos lankytojams“, – sakė R. Jankauskas.
DELFI primena, kad mumijų tyrimai naudojant kompiuterinę tomografiją Lietuvoje vykdomi antrą kartą. Pirmąjį kartą tokie tyrimai istoriniams palaikams buvo atlikti 2011 metais, tiriant senovės Egipto mumiją saugomą Kaune ir Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsyje rastas mumijas.
