Prof. Rimantas Jankauskas tokias baimes vadina nepagrįstomis ir jas neigia: „Tai legendos. Kaip apie Tutanchamono prakeiksmą ar, apie karališkus palaidojimus Vavelyje. Pasitaikydavo, kad tyrėjai mirdavo, bet dėl kitų, nesusijusių priežasčių. Viena iš teorinių galimybių – kriptose ir laidojimo rūsiuose kartais susidaro palankios sąlygos kai kuriems pelėsiniams grybeliams (pavyzdžiui, Aspergillus flavus) veistis, kurie gali būti žalingi sveikatai. Tačiau nei vienas tyrėjas praeities infekcinėmis ligomis niekada nebuvo neužsikrėtęs. Vilniaus Domininkonų bažnyčioje prieš 10 metų buvo atlikti bakteriologiniai tyrimai. Rasta tik banalių puvimo bakterijų, kurių pilna aplinkoje“ – sakė antropologas.
Mokslininkas taip pat priduria, kad dėl aplinkos sąlygų ir ilgo palaidojimo laikotarpio daugelis patogeninių bakterijų neišlieka gyvybingos: „Nė viena iš mokslui žinomų patogeninių bakterijų nėra gyvybingos ilgesnį laiką, tad užsikrėsti pavojaus nėra. Vienintelė, daugiau teorinė galimybė – juodligė. Jos bacilos sudaro sporas, kurios išlieka gyvybingos dešimtmečius. Bet ja užsikrėsti galima žemės darbų metu užkliudžius nuo juodligės kritusių galvijų kapavietes“.
Vilniuje mumijas tiriantys specialistai priduria, kad jų atliekami darbai nekelia jokio pavojaus užsikrėsti ar paskleisti užkratą.
