Laboratorijoje – verslo ir studentų bendradarbiavimas
Šiuo metu mobiliųjų aplikacijų laboratorijos yra įkurtos keturiose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Pirmoji jų, remiant tokiomis kompanijoms kaip „Huawei“, „Omnitel“ ir kitoms bei aplikacijų gamybos kompanijai „App Camp“ buvo įkurta Vilniaus Universitete. „Tolimesnę plėtrą numatėme į Kauną ir Klaipėdą, čia mažiau nei po dviejų mėnesių atsidarė dar dvi laboratorijos - Kauno technologijos universitete ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Galiausiai vėl grįžome į sostinę atverdami dar vienos laboratorijos duris Vilniaus Gedimino technikos universitete“, - pasakojo „App camp“ Mobilių aplikacijų laboratorijų vadovas Tadas Jurelevičius.
Tokių laboratorijų tikslas, pasak jo, - jungti akademinę ir verslo visuomenę kuriant naujus inovatyvius sprendimus. Laboratorijos sukuria studentams galimybę išnaudoti savo kūrybinį potencialą, megzti ryšius su verslo atstovais, sprendžiant jiems kylančias problemas. Laboratorijose studentai įgyvendina ir savo idėjas, ir kuria sprendimus kylančioms problemoms.
„Tiek universitetai, tiek verslo sektorius supranta, kad informacinių technologijų srityje inovacijos persikelia iš tradicinio asmeninių kompiuterių sektoriaus į išmaniąsias technologijas ir jų pritaikymą. Tačiau mokslo įstaigos neturi reikiamos įrangos ir žinių bei specialistų atlikti šios srities tyrimams, tuo tarpu verslo sektorius, įskaitant ir mūsų įmonę turi reikiamą patirtį ir galimybę padėti pritaikyti laboratorijose išrastus sprendimus praktikoje“, - apie tai, kodel laboratorijos buvo įkurtos aukštosiose mokyklose, kalbėjo jis.
Nuo kino repertuarų iki žaidimų
Jaunuolių kuriami ar įgyvendinami projektai - įvairiausi. Kauno technologijos universiteto Inovacijų ir verslo centro Mobilių aplikacijų laboratorijos vedėja Inga Dobrovolskė pasakojo, kad studentai turi skirtingų sumanymų. „Pavyzdžiui, įmonės užsako sukurti mobilią aplikaciją „e- albumas“, kuris yra skirtas tėveliams talpinti jų vaikučių kūrybinėms idėjoms. Taip pat studentai jau yra sukūrę programėlę, kurios pagalba yra valdomas žaislinis tankas. Tačiau pats mieliausias užsiėmimas studentams, tai kurti žaidimus mobiliems įrenginiams“, - kalbėjo ji.
Ernestas Čepulionis, pavasarį atidarytos VGTU veikiančios mobiliųjų aplikacijų laboratorijos vėdėjas, sakė, kad jų laboratorijoje studentai apčiuopiamų darbų sukurti dar nespėjo. Tiesa, vasarą laboratorija yra rezervuota kūrybiniam programėlės procesui, kurį inicijuoja studentų atstovybė. „Temas aplikacijų kūrimui siūlo dėstytojai ir mentoriai. Dažnai studentai patys sukuria idėjas ir derina jas su dėstytojais“, - pasakojo VU Mobiliosios laboratorijos vyresnioji specialistė Daina Stašionienė.
Pasak T. Jurelevičiaus, kuriamų aplikacijų tematiką sunku išskirti, nes tai yra labai plati sritis. „Kiekvienas studentas randa problemą, kurią galėtų išspręsti mobilios aplikacijos pagalba. Dažnai tokios problemos slegia ne tik studentus, bet ir didelę dalį kitų žmonių. Taip ir gimsta nauji, pasaulį stulbinantys verslai“, - sakė jis.
Už programėlę gavo stipendiją
Vienas iš laboratorijos galimybėmis besinaudojančių studentų - KTU studijuojantis Tautvydas Petkus. Jis laboratorijoje dirba ne vienas, o su visa komanda. „Pati pirmoji mūsų aplikacija buvo skirta valdyti skraidyklę AR. Drone kūno judesių pagalba. Kitos mūsų aplikacijos paskirtis buvo valdyti robotą Rovio įvairių išmaniųjų įrenginių pagalba: planšetiniais kompiuteriais, televizoriais, asmeniniais kompiuteriais“, - pasakojo vaikinas.
Jis pasakojo aplikacijos kol kas viešai neplatinęs. „Jų paskirtis yra labai apibrėžta ir siaura. Manau ateityje, sukursime platesnio naudojimo aplikaciją ir ja pasidalinsime, - sakė jis. - Sukurti gerą aplikaciją užtrunka apie 2-3 mėnesius. Priklauso nuo projekto sudėtingumo, juolab šią veiklą reikia derinti su studijomis universitete“.
Nors pats aplikacijų neplatina, T. Petkus mano, kad kuriant mobiliasias programėles tikrai galima užsidirbti. „Manau, iš aplikacijų tikrai galima gerai užsidirbti dar būnant studentu. Kadangi aplikacijų dar nesu patalpinęs pardavimui, iš to nesu užsidirbęs, tačiau už savo sukurtas aplikacijas esu gavęs stipendiją iš universiteto“, - sakė jis.
Artimiausiu metu jis žada pristatyti naują laboratorijoje sukurtą projektą. „Mūsų komanda pristatys naują projektą - aplikaciją, skirtą žaislinio tanko valdymui per išmaniuosius telefonus, asmeninius ir planšetinius kompiuterius, išmaniuosius televizorius“, - pasakojo Tautvydas.
Užsidirbti kol kas nepavyksta
Tiesa, nors studentai iš visų aukštųjų mokyklų ir noriai dalyvauja laboratorijos veikloje - vien IT srities studentų visose mokymo įstaigose suskaičiuojame per 5000 - jų kuriami produktai didelio pelno, pasak T. Jurelevičiaus, kol kas neneša.
„Šiuo metu yra tikrai nemažai mobilių aplikacijų verslo modelių, iš kurių galima uždirbti pinigų, todėl kiekviena studentų komanda gerai ištyrusi rinką ir apmąsčiusi savo komercializacijos strategiją gali užsidirbti pinigų. Kol kas mobilių aplikacijų laboratorijose nėra sukurtų programėlių, kurios uždirbinėja didžiulius pinigus ir iš jų galima pragyventi, tačiau pasaulyje yra gausybė pavyzdžių. Todėl, manau, kad greitoje ateityje pamatysime ir Mobilių aplikacijų laboratorijose gimusius projektus, kurie virs į naujus verslus kuriančius naujas darbo vietas ir nešančius didžiulius pelnus“, - teigė T. Jurelevičius.
Jis sakė, kad tai, ar programėlę padaryti mokamą, ar ne, yra pačių studentų pasirinkimas. Dauguma jų vis tiek talpinamos į mobilių aplikacijų parduotuves, kad ją galėtų naudotis plačioji auditorija. Kol kas studentų sukurtos programėlės, pasak T. Jurelevičiaus, platinamos nemokamai.
Mobiliosios aplikacijos – tik IT studentams?
T. Jurelevičiaus teigimu, mobiliųjų aplikacijų kūrimo sritis, nors ir glaudžiai susijusi su informacinėmis technologijomis, yra įdomi ne tik šios specialybės studentams. „Laboratorijose, kaip taisyklė, daugiausiai renkasi IT studentai, kadangi jie moka prikelti į gyvenimą aplikaciją rašydami kodą. Tačiau mobilios aplikacijos kūrimas apima kur kas daugiau nei vien tik kodo rašymą. Tai ir rinkos tyrimai, rinkodara, dizainas, vartotojo sąsajos kūrimas, verslo modelio parinkimas ir kt.“, - pasakojo jis.
Disciplinų įvairovės svarbą pabrėžė ir E. Čepulionis. Jis sakė, kad laboratorijose kurti apskritai gali ne tik studentai, bet ir idėjų turintys dėstytojai.
Vis tik, pavyzdžiui, Kauno technologijų universitete, kitų disciplinų studentų dėmesio laboratorija nesulaukia. Tiesa, situacija turėtų greitai keistis. „Šiuo metu laboratorijoje lankosi tik IT studentai, bet artimiausiu metu planuojama laboratorijos veiklą plėsti ir kviesti studentus ir iš kitų fakultetų. Bus projektai, kuriuose dalyvaus mišrios komandos pvz. chemiją ir informatiką, dizainą ir vadybą studijuojantys studentai“, - kalbėjo I. Dobrovolskė. Vilniaus Univeristete į laboratoriją kviečiami visi VU studentai, bet aktyviausi yra Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakulteto studentai.
Pasak T. Jurelevičiaus, įsitraukti į mobiliųjų aplikacijų kūrimą turėtų nebijoti visi norintys studentai- ne tik tiksliųjų mokslų žinovai net ir menininkai, pavyzdžiui, dizaineriai. „Kaip taisyklė investuotojai nuolat pabrėžia geros komandos svarbą projekte, todėl labai svarbu, kad gaminant mobilią aplikaciją dalyvautų projekto vadovas - vedantysis asmuo turintis viziją ir vedantis komandą, dizaino disciplinos atstovas, kuris puikiai įsivaizduotų kaip mobili aplikacija turi atrodyti ir įtraukti vartotoją ja naudotis bei techninio pobūdžio komandos narys užtvirtinantis projektą programavimą“, - sakė jis.
Tie, kuriems nori kurti, bet jaučia žinių trūkumą, tai sutrukdyti neturėtų – aukštosiose mokyklose organizuojamos įvairios paskaitos ir mokymai, kurių metu studentai supažindinami su mobilaus projekto kūrimo etapais.
