Internetu perka ir lovą, ir batus

Tai, jog pirkti internetu kaimo žmonėms nesvetima, patvirtina ir šiuo metu Palangoje gyvenanti Alicija. Taip elgiasi kaimyninėje Lenkijoje, kurią ne vienas lietuvis laiko mažų kainų rojumi, gyvenantys merginos tėvai. Punsko krašte ūkininkaujantys sutuoktiniai, pasak jų dukters, virtualiai perka stambesnius pirkinius. „Žinau, kad lovą yra pirkę, kažkokį plovimo įrenginį. Kažkada ir batus yra pirkę. Daugiau, aišku, perka mano sesė: ir aksesuarus kompiuteriui, ir gitarą ar ką nors panašaus“, - sakė ji.

Pasak Alicijos, taip jos artimieji elgiasi ir dėl mažesnės kainos, ir dėl patogumo. Ji nurodė, kad tėvai įsigydami pirkinį, lygina, kiek už jį teks sumokėti virtualioje ir realioje parduotuvėje. „Kitas dalykas, sakykim, pasižiūrėjo, išsirinko ir tai atveža tiesiogiai į kiemą. Tai daug paprasčiau – ir dėl transportavimo, jei tai yra didelis dalykas, toks kaip dvigulės lovos čiužinys, ir dėl kainos“, - kalbėjo ji.

Mergina sakė pastebėjusi, kad bent jau ten, kur gyvena jos artimieji, panašiai elgiasi ir aplinkiniai gyventojai. „Iš nuogirdų žinau, kad žmonės kaime irgi perka, bet vaikai padeda nusipirkti tuos daiktus. Ir perka, žinau, kad perka, (...) nes matosi, kad pravažiuoja kurjeris ir atveža tuos daiktus, ne tik pas mus vienus“, - teigė ji.

Apsipirkinėja viso kaimo gyventojai

Vienos iš internetinių svetainių forumo diskusijose dalyvaujanti Ligita teigė gyvenanti kaime, tačiau taip pat apsiperkanti internetu. „Labai man patogus būdas. Ir nepamenu, kada pirkau iš parduotuvių ką, - teigė ji. - Labai patogu apsipirkinėti tokiuose puslapiuose (svetainės, kur daiktai parduodami pačių žmonių – DELFI), juolab, kai auginam vaikučius ir neturim galimybės išvykti į didesnius miestus ir ieškoti rūbelių vaikams“.

Panevėžio r., Vadoklių kaime gyvenanti moteris patikino, kad internetu apsiperka ir kiti jos pažįstami, taip pat – ir kiti kaimo gyventojai. Tiesa, Ligitos teigimu, maisto produktų virtualiai jai dar nėra tekę pirkti. „Dažniausiai perku drabužius, žaislus vaikams, - sakė ji. - Bet dar teko pirkti rankdarbiams daiktų“.

Internetą turi keturi iš dešimties gyvenančių kaime

Statistika liudija, kad kaimo vietovėse gyvenantys žmonės iš tiesų yra gana aktyvūs ir interneto, ir kompiuterio naudotojai. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kaime kompiuterį turėjo beveik 44 proc. gyventojų, o prieigą prie interneto – keturi iš dešimties kaimo gyventojų.

Tai, jog jie gana aktyviai dalyvauja pirkdami internetu, patvirtino ir elektroninių parduotuvių atstovai. „Stilago“ projektų vadovė Jurgita Videikaitė sakė, kad kaimo vietovėse pirmąjį šių metų ketvirtį iš jų parduotuvės pirko apie 30 proc. „Nėra vienos lyderiaujančios kaimiškosios vietovės, natūraliai pasiskirsto – Vilniaus raj., Kauno raj.. Įdomu, kad Panevėžio r. perkančiųjų yra daugiau negu Panevėžio mieste, gana aktyvios vakarų Lietuvos kaimiškosios vietovės“, - sakė ji.

Tiesa, dar lapkritį pristačiusi parduotuvės pirkėjų charakteristiką, moteris pastebėjo įdomų dalyką: numanoma, jog gausiai kaimuose internetu perka pasiturinčių ūkininkų žmonos. „Pirkėjų adresai yra iš vienkiemių ir ten siuntiniai nukeliauja už labai dideles sumas“, - tokią prielaidą paaiškino ji.

Panašų pirkėjų iš ne didžiųjų Lietuvos miestų kiekį įvardijo ir „Pigu.lt“ portalo generalinis direktorius Dainius Liulys. Jo teigimu, didžiųjų miestų gyventojai sudaro daugiau nei 50 proc. Jų klientų. „Paskui top miestus rikiuojasi regionų centrai“, - apie vietoves, iš kur perka internautai, teigė jis.

D. Liulys pastebėjo, kad klientų gausa iš regionų išaugo praėjusiais metais. „Tokius pokyčius (didėjantį regionų gyventojų domėjimąsi internetine prekyba) sietume su interneto skvarba regionuose ir atokesnėse vietovėse. Kur ateina internetas, ateina ir prekyba internetu. Pastebime, kad didėjantis pirkėjų iš mažesnių miestų srautas sietinas ir su TV, radijo, spaudos kampanijų išleidimu“, - kalbėjo jis.

Pirkdami internetu kaimo žmonės taupo laiką

J. Videikaitė sakė, kad viena iš didžiųjų paskatų internetu pirkti kaimo gyventojams – galimybė sutaupyti laiko. „Kaimiškųjų vietovių gyventojams iki didžiųjų prekybos centrų yra gana toli, o ir dienos darbus jie pradeda anksčiau ir baigia vėliau, todėl laiko apsipirkimui patogiau rasti vėlai vakare ar net naktį. Kadangi jų prekių krepšeliai yra nemaži – vėlgi, interneto privalumas tas, jog prekės bus pristatytos į namus, jiems patogiu laiku“, - kalbėjo ji.

D. Liulys taip pat atkreipė dėmesį į patogumą perkant internetu. „Vis didesnę reikšmę ir tarp regiono gyventojų įgauna pirkimo internetu patogumo aspektas. Galėdami sutaupyti laiką, nes dėl didesnio asortimento nereikia važiuoti iš provincijos į regionų centrus ar į didmiesčius bei įvertindami siūlomas kainas bei galimybę prekes gauti tiesiai į namus, vis daugiau mažesnių miestelių gyventojų renkasi pirkimą internetu“, - kalbėjo jis.

Tiesa, didelių skirtumų tarp to, ką perka miesto ar kaimo gyventojas, kalbinti elektroninių parduotuvių atstovai sakė nepastebėję. „Ryškių skirtumų pagal regionus nepastebime, tačiau akivaizdu tai, kad tiek miesto, tiek provincijos gyventojų pirkimai labiausiai yra lemiami sezono. Pavyzdžiui, šiuo metu tiek didžiųjų miestų, tiek provincijos gyventojai labai aktyviai perka sodo prekes, įrankius, laisvalaikio ir turizmo prekes tokias kaip dviračiai. Tai aktualu tiek didžiųjų miestų gyventojams, turintiems sodybas, tiek regionų gyventojams, kurie jose gyvena nuolat. Prie populiariausių prekių minėtini ir kvepalai, taip pat tarp regionų gyventojų populiaru pirkti stambią buitinę techniką“, - kalbėjo D. Liulys. Jam pritarė ir J. Videikaitė, papildžiusi, kokias prekes dažniausiai įsigyja žmonės. „Visais metų laikais populiariausios kategorijos yra batai ir drabužiai vaikams“, - sakė ji.

J. Videikaitė sakė pastebėjusi skirtumą tarp kaimo ir miesto gyventojų ne perkamų daiktų asortimente, o atsiskaitymo būde. „Miestų gyventojai drąsiau ir dažniau už prekes atsiskaito per elektroninę bankininkystę, o kaimiškųjų vietovių – mieliau renkasi apmokėjimą grynaisiais, kuomet kurjeris jiems pristato prekes“, - pasakojo „Stilago“ projektų vadovė.

Teks mokėti už pristatymą

Bene vienintelė kliūtis patogiai apsipirkti kaime ar mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms – pristatymo išlaidos. Šiuo atžvilgiu miesto gyventojams internetu pirkti gali būti patogiau. Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos gyventojai prekes nemokamai gali atsiimti prekių atsiėmimo punkte, o nuo šių tolėliau gyvenantiems žmonėms teks naudotis kurjerio paslaugomis (10 Lt) ar atsiimti prekes pašto skyriuje (5 Lt). Parduotuvėje „B-a.lt“ internetu užsisakytas prekes nemokamai gali gauti tie, kurie jas atsiima iš Vilniaus ar Šiaulių sandėlio.

Tuo metu užsisakant prekių „Varle.lt“ internetinėje svetainėje teks papildomai sumokėti 70 litų, jei prekės bus gabenamos į Kuršių Neriją. Primokėti už pristatymą į šią Lietuvos dalį dažniausiai teks ir kitų parduotuvių klientams.

Brangiau teks sumokėti ir internetu įsigyjant maistą. Pavyzdžiui, „E-maxima.lt“ produktus apskritai pristato tik Vilniuje, o „Gastronomas.lt“ prekyvietė prekes veža visoje Lietuvoje, tačiau šias užsakant ne į didžiuosius Lietuvos miestus, teks jų užsisakyti daugiau – tik už didesnę sumą nei maistą pristatant, tarkim, į sostinę jos bus pristatytos nemokamai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (16)