Į Lietuvą atvykus antropologui dr. Dario Piombino - Mascali Vilniaus ir Kauno mokslininkai vieningai nusprendė, kad būtų išmintinga paspartinti vėlesniam laikotarpiui numatytus Egipto mumijos radiologinius tyrimus.
Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prozektoriume paliekame dulkėse skęstančius antropologus ir su katafalku skubame į Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyrių Kaune.
Kartu keliauja Prano Gudyno restauracijos centro restauratorė Laima Vedrickienė. Moteris turės užtikrinti unikalaus ir neįkainojamo senovės pasaulio eksponato saugumą.
Laimą Vedrickienę Kaune pasitinka dr. Aldona Snitkuvienė. Moterys šiltai apsikabina ir kaip mat pradeda įtraukiantį dialogą apie kultūros vertybes ir restauracijos subtilybes.
dr. A. Snitkuvienė vadovauja M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Taikomosios dailės skyriui. Ji viena iš nedaugelio lietuvių, galinčių profesionaliai atsakyti į klausimus apie egiptologijos raidą Lietuvoje.
Savo publikacijose ji ne kartą aprašė M.R. Arcimavičienės atvežtą mumiją ir kitus senovės pasaulio eksponatus.
Nors mokslininkė noriai sutiko tirti Amono dainininkės palaikus anksčiau nei ji buvo numačiusi, jos akys išduoda rūpestį. Kelias nuo Vilniaus iki Kauno, net ir su patyrusios restauratorės palyda, gali tapti pakankamai ilgas, jei veži neįkainojamą senovės pasaulio vertybę.
Netrukus prasideda eksponato paruošimas kelionei. Senovės pasaulio ekspozicijų salėje stovi medinė dėžė, kurios vidus paminkštintas. Vyrai nukelia vitrinos stiklus ir ypač švelniai perdeda mumiją ant kieto pagrindo. Tuomet eksponatas nukeliamas ant grindų.
Restauratorė Laima Vedrickienė išsitraukia porą petri lėkštelių ir kelis sterilius gumulėlius vatos. Jais, kiek nedrąsiai, brukšteli per mumijos vyturus ir atsikvepia - " Juk ne kiekvieną dieną gali paimti tepinėlį nuo tokio eksponato".
Petri lėkštelėse restauratoriai mėgins išauginti bakterijų kolonijas, kad žinotų ko ateityje derėtų saugotis.
Po poros valandų muziejaus stalius suka paskutinį varžtą į patikimai supakuotą konteinerį ir tvarkomas perdavimo aktas. Mumiją vitrinoje pakeitė lentelė, informuojanti jog eksponatas laikinai išvežtas.
Prieš išvykstant Dr. Aldona Snitkuvienė, paprašyta Dr. D.P. Mascali, perduoda medžiagą radioaktyviosios anglies izotopo tyrimams. Sarkofago, su kuriuo buvo atvežta mumija ir jos vyturų fragmentai padės išsiaiškinti, ar šie du eksponatai tikrai susiję.
Tikėtina, kad sarkofago dugnas galėjo priklausyti kitam senovės Egipto gyventojui. Italijos ekspertai ištyrę tekstilę sužinos jos pagaminimo laikotarpį, o specialistai Nebraskoje (JAV), pasitelkę radioaktyvios anglies izotopų tyrimus, patikrins sarkofago medienos amžių. Jei abiejų eksponatų pagaminimo data sutaps, tuomet neliks abejonių, kad hieroglifai ant sarkofago dugno tikrai teisingi ir pasakoja apie jame palaidotą dievo Amono dainininkę.
Radiologiniai tyrimai bus vykdomi liepos 14-tosios vakarą. Mokslininkai Egipto mumiją tirs pirmąją. Tomografija turėtų padėti išsiaiškinti vyturuose suvynioto kūno lytį ir balzamavimo aplinkybes. Rentgenas parodys skeleto struktūrą ir galimas traumas.
Tačiau tyrimai gali ir nuvilti. Egiptologijos klestėjimo laikotarpiu, Šiaurės Afrikoje, pirkliai europiečiams įsiūlydavo netikras mumijas. Į medžiagas gali būti suvyniota krūva skudurų ar lazda. Tuo įsitikinti galima tik atlikus neinvazinius tyrimus. Jų metu pomirtinės drobės niekaip nepažeidžiamos ir eksponatas nepraranda savo vertės.
