Svarbiausia - pagarba mirusiems
Vasario mėnesį Vilniuje viešėjęs dr. D.P. Mascali apžiūrėjo Šventosios Dvasios bažnyčioje laikomus palaikus ir su prof. R. Jankausku sudarė tyrimų planą, kurio įgyvendinimą pradėjo šį mėnesį.
17 bažnyčios rūsyje laikomų mumijų mokslininkai mėgins ištirti kiek įmanoma išsamiau. Pirmiausia bus nuvalytos dulkės ir purvas, tada atlikti būtiniausi matavimai ir užfiksuoti ypatingi bruožai. Paėmus nedidelį kiekį mirusiojo audinių specialistai Italijoje galės nustatyti jo kilmę ir giminystės ryšius su kitais toje vietoje palaidotais kūnais.
Bolzano mumijų ir ledo žmogaus tyrimų institute (The EURAC-Institute for Mummies and the Iceman) dirbantis dr. D. P. Mascali teigia, kad šiuolaikinėje antropologijoje pagarba mirusiųjų kūnams yra ne mažiau svarbi nei mokslinis interesas. Todėl antropologai stengiasi tyrinėti mumijas neinvaziniais metodais - pasitelkę rentgeną ir tomografiją. Tokiu būdu palaikai ne tik išlieka tokie patys, kokie buvo palydėti anapilin, bet išsaugoma ir jų mokslinė vertė.
Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai, pasitelkus moderniausias technologijas, antropologijos srityje atliekami pirmą kartą.
Legendos apie Šv. Dvasios bažnyčios rūsius išliks
Apie Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsius nuo seno pasakojama gausybė legendų. Manoma, kad požemiai turi antrą aukštą, kuriame sukrauti pasiturinčių vilniečių turtai.
Tarpukariu gimusios legendos pasakoja apie čia prasidedančius klaidžius labirintus, kurie išvedžioti po senamiesčio gatvėmis. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje rūsius tvarkę studentai atrado įėjimą į tuos tunelius. Jaunuoliai jais ropojo tol, kol nepasiekė aklinai užmūrytos sienos. Už jos buvo palaidotas Siamo dvynių kūnas. Sakoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais studentų dienoraščiai prapuolė – kartu su žiniomis apie įėjimą į labirintus.
Gero linkėję studentai, kaip reikiant pertvarkė rūsius. Iki XX amžiaus čia buvo įrengtas kalėjimas, karo ligoninė. Antrojo pasaulinio karo metais nacių pajėgos rūsyje įsirengė priešlėktuvinę slėptuvę, o prasidėjus Sovietų okupacijai šioje vietoje veikė vienas iš ateizmo muziejų.
Akivaizdu, kad keičiantis rūsių šeimininkams mirusiųjų kūnai trukdė. Jų vieta požemyje ne kartą keitėsi. Galiausiai apiplėšti ir išniekinti palaikai buvo suversti į kelias dideles krūvas. Įspūdingiau atrodantys panaudoti kaip priemonė lankytojams įbauginti. Iki 1940-jų čia buvo suskaičiuota per 100 kūnų, kurie dėl stabilaus mikroklimato virto mumijomis. Iki mūsų dienų išliko 17 unikalių palaikų.
Anot dr. Dario Piombino Mascali, net ir atlikus tyrimus, šiai vietai paslapties skraistė nebus nutraukta. Mokslininkas teigia, jog atsiras daugiau įdomios informacijos apie čia palaidotus žmonės, kuri teiks peno dar daugeliui legendų.
Bus ištirta Egipto mumija
Paprašyti, mokslininkai noriai sutiko ištirti Kaune saugomą Egipto mumiją. Eksponatą XX a. pradžioje į Lietuvą atgabeno pirmoji mūsų šalies egiptologė Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė. Palaikai atkeliavo su medinio sarkofago dugnu. Ant jo pavaizduoti hieroglifai byloja, jog viduje ilsisi Amono dainininkė.
Specialistai iš Lietuvos abejoja, kad sarkofagas priklauso atvežtai mumijai. Taip pat gali būti, kad vyturuose suvyniota krūva skudurų. Mat egiptologijos klestėjimo laikotarpiu pirkliai dažnai pardavinėdavo padirbtas kultūros vertybes europiečiams.
Siekdami išsiaiškinti tiesą, prof. Rimantas Jankauskas ir dr. Dario Piombino Mascali atliks rentgenologinius mumijos tyrimus. Tokiu būdu bus galima sužinoti, ką slepia senoviniai vyturai, neišardant brangaus eksponato.
Paėmus gabalėlį sarkofago medienos ir skiautelę medžiagos, į kurią suvyniotas kūnas, bus atliktas datavimas pagal radioaktyviuosius anglies izotopus. Jei abu eksponatai pagaminti tuo pačiu laikotarpiu, paaiškės, kad Marija Rudzinskaitė - Arcimavičienė į Lietuvą iš tiesų atvežė Amono dainininkės palaikus.
Įdomiausias tyrimų detales rubrikoje "Mumijų tyrimų maratonas", tiesiogiai iš laboratorijų apžvelginės GRYNAS.LT gamtos žurnalistas Daumantas Liekis.
