Ankstesnių technologijų nauja versija

Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia“ realiame tinkle 5G ryšį išbandė dar 2018 metais. Praėjusį rudenį Nacionalinis visuomenės sveikatos centas bendrovei išdavė leidimus įrengti 15 naujos kartos bazinio ryšio stočių. Septynios 5G bazinės stotys veikia Vilniuje – Gedimino prospekte ir Saltoniškių gatvėje, dvi Kaune – senamiestyje ir dalyje Savanorių prospekto, o dar dvi – Klaipėdos senamiestyje.

Penktoji mobiliojo ryšio karta, vadinama 5G, nėra kokia nors išskirtinė technologija, o tos pačios judriojo ryšio technologijos standarto naujesnė versija, kuri savo techniniais sprendimais užtikrina didesnę duomenų perdavimo spartą, mažesnę signalo perdavimo delsą ir galimybes aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu.

Sony Xperia 5 II 5G
Foto: DELFI / Robertas Narmontas

Tai yra šiuo metu visų naudojamo 4G ryšio, pagrįsto radijo bangų sklidimo principu, tąsa. 3G ir 4G ryšys balso ir duomenų perdavimui Lietuvoje naudojamas jau daug metų. 3G ryšys veikia nuo 2001 metų, 4G įdiegtas 2011 metais. Nesiskiria ir ankstesnių technologijų bei naujojo 5G ryšio elektromagnetinio lauko poveikis.

„Naują dešimtmetį pradedame su naujos kartos, itin sparčiu duomenų perdavimo būdu, suteikiančių galimybę nuotoliniu būdu teikti dar daugiau pažangių paslaugų ir sprendimų pačiose įvairiausiose – sveikatos priežiūros, transporto, energetikos, švietimo ir kitose gyvenimo srityse“,– tvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Žilinskas.

Baimes gimdo žinių trūkumas

Kodėl 5G kelia tiek daug baimės, spėliojimų, kursto visuomenės neramumus?

„Įvairias baimes gimdo žinių ir informacijos trūkumas, o naujų technologijų atsiradimas visais laikais buvo prielaida mitų kūrimui – ir radijo atsiradimas neva sukėlė „cikloninius lietus“, ir žiūrėjimas į veikiančią mikrobangų krosnelę kenkia akims. Taip pat ir su 5G – tai nauja technologija ir tuo pačiu palanki terpė kurti įvairias sąmokslo teorijas, skleisti dezinformaciją naudojantis žmonių patiklumu ar žinių trūkumu“,– sako dr. M. Žilinskas, siūlantis kritiškiau vertinti socialiniuose tinkluose skelbiamą informaciją.

Kilus abejonėms, visada galima užduoti klausimų Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistams.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbia, jog moksliniai tyrimai nėra įrodę, kad elektromagnetiniai laukai, sklindantys nuo radijo ir televizijos, mobiliojo ryšio bazinių stočių ir kitų panašių įrenginių, galėtų sukelti neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai. Vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, Europos Sąjungoje nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų spinduliuotės ribos, o Lietuvoje jos atitinka europines normas.

Verslas laukia nekantriai

Lietuva pripažįstama kaip pažangi skaitmeninių sprendimų valstybė, todėl naujos technologijos atėjimas, pasak Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo dr. M. Žilinsko, yra puiki prielaida informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtrai bei investicijoms pritraukti.

„Kad 5G ryšys taps pagrindiniu gigabitinės visuomenės modulis, ateities mobiliojo ryšio technologijų standartas ir naujovių varomoji jėga, pabrėžė ir Europos Parlamentas. 5G sujungs naujas pramonės šakas, padės spręsti socialines problemas ir turėtų tapti esminiu veiksniu vystant išmanių miestų, pažangiųjų elektros energijos tinklų, transporto valdymo, sveikatos priežiūros, mokslinių tyrimų vizijas“,– įsitikinęs dr. M. Žilinskas.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas įsitikinęs, jog verslo gaunama nauda labai priklausys nuo to, kada ir kaip Lietuvoje naujos kartos mobilusis ryšys bus įdiegtas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Jei taptume 5G pionieriais ir įsidiegtume jį greitai, turėtume didelių galimybių kurti paslaugas ir jas eksportuoti. Kitu atveju taposime vartotojais tų paslaugų, kurias mums pasiūlys užsienio inovatoriai“,– įsitikinęs „Infobalt“ asociacijos direktorius.

Pasak M. Ubarto, didžiausias proveržis turėtų atsirasti telemetrijoje, nes bus galima sujungti daug internetu valdomų įrenginių vienoje vietoje. Dabar veikiantys tinklai riboja interneto duomenų perdavimo pajėgumus. Lietuvoje nėra daug didelių gamyklų, tačiau veikia kelios pramoninės zonos, kuriose galima bus taikyti daug naujų sprendimų.

Pakeis ir visuomenės įpročius

M. Ubartas tikina, jog telekomunikacijų bendrovės jau seniai laukia 5G ryšio, nes tik šis ryšys padės išspręsti interneto tiekimo problemas „baltose dėmėse“ – dažniausiai didžiųjų miestų pakraščiuose, soduose, kur infrastruktūra iki šiol neįrengta.

Tačiau kokias galimybes šis ryšys pasiūlys visuomenei, kol kas net numatyti sunku.

„Kai diegėme 3G, visi kalbėjo, kad atsiras vaizdo skambučiai. Jų nebuvo, bet atsirado išmanieji telefonai su daugybe kitų paslaugų. Su 4G technologija atsirado didžiulis vaizdo turinio vartojimas. Jis irgi nebuvo numatytas – galvojome, kad tik pagerės ryšys, o atsitiko taip, kad net pakito visuomenės įpročiai. Jaunimas jau nebegooglina, o youtubina – nebe skaito informaciją, o gauna ją video pavidalu. Pasikeitė ir įprasta televizija – nebereikia laukti pamėgtos laidos, sėdint prie televizoriaus. Optiniai tinklai Lietuvoje taip išvystyti, kad tie, kurie naudojasi internetine TV, laidas gali žiūrėti, kada nori. Duomenys rodo, jog apie 80 proc. vartotojų naudoja atsukimo funkciją. Ateityje įprastą televiziją gal net pakeis Youtube su parinktu turiniu“,– tikina M. Ubartas.

Sony Xperia 5 II 5G
Foto: DELFI / Robertas Narmontas

5G skeptikams asociacijos „Infobalt“ vadovas siūlo pagalvoti, ar prieš 10 metų, ištikus dabartinei pandemijai, būtume galėję dirbti iš namų. O dabar dirbame, ir nematome jokių problemų.

„Tai, kas vyksta šiuo metu pasaulyje, jau būtų visiškai sugriovę ekonomiką. Dabar tokių bėdų neturime, kadangi mes esame pirmojo pasaulio šalis, turime geriausią internetą ir vos ne geriausias jo kainas Europoje“,– sakė M. Ubartas.

Susikerta kelių šalių interesai

Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. M. Žilinskas sako, jog kertasi interesai su kaimynine Rusija. Tas radijo dažnių juostas, kuriose Europos Sąjungoje planuojama diegti 5G radijo ryšio tinklus, Rusijos Federacija naudoja televizijos programoms transliuoti ir karinėms bei palydovinėms sistemoms valdyti. Pagrindinę 5G dažnių juostą 3.5 GHz, kuriuo turėtų būti diegiamas 5G ryšys mūsų šalyje, Rusija planuoja naudoti karinėms sistemoms, kurių parametrų ji neatskleidžia.

„Tai ne vien tik ginčas tarp dviejų šalių, bet Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) įstatų ir Radijo reglamento tam tikrų straipsnių interpretavimas. Dabar šią problemą jau padeda spręsti ITU radijo biuras, ITU Radijo reglamento valdyba (RRB), klausimas ruošiamas aukščiausiai ITU institucijai – 2022 metais numatytai Įgaliotojų konferencijai.

Negalime tvirtinti, jog Rusija sąmoningai stabdo konkrečiai mūsų šalies nacionalinius tikslus. Ji jau pati pradėjo aktyviai diegti 5G technologijas aukštuose dažniuose – 26 GHz, pateikė ITU paraišką panaudoti 4.8-4,99 GHz diapazoną.

Tačiau 4.99 GHz NATO šalyse skirtas karinėms reikmėms. Todėl ir Lietuva, Latvija, Estija bei Suomija atsiduriame beveik veidrodinėje situacijoje ir ji labai panaši į priešpriešą tarp dviejų karinių blokų, kurių smaigalyje esame mes“,– pastebėjo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Saugumas svarbus visomis prasmėmis

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pripažįsta, jog į 5G ryšio diegimą reikia žiūrėti kaip į saugumo klausimą. Tačiau ne tik dėl Rusijos interesų.

„Akivaizdu, jog nuo 5G ryšio priklausys daugybė valstybės gyvybinių funkcijų, todėl labai svarbu užtikrinti ryšio patikimumą ir duomenų apsaugą. Tai labai priklauso nuo įrangos, kurią mes naudosime 5G ryšio infrastruktūrai sukurti. Ne vien Lietuvoje apie tai kalbama, tokios diskusijos vyksta ir JAV, ir ES institucijose.

Vyrauja nuomonė, kad turime užtikrinti, kad diegiant 5G būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga, nes kyla pavojus, kad atsiras trikdžių ir gali nutekėti informacija. Sutrikus 4G mobiliajam ryšiui, nukentėtų tik gyventojai, o 5G paliestų visą gamybos technologiją ir visas sistemas. Todėl mums svarbu, kad ryšį diegtume naudodami tik patikimą infrastruktūrą.

Saugumo klausimas mums itin svarbus dar ir dėl to, kad JAV, svarbiausioji Lietuvos sąjungininke, yra deklaravusi, jog jeigu šalyse nebus užtikrintas saugus 5G ryšys ir nebus garantuota, jog naudojama tik patikimų gamintojų įranga, gali būti apribotas informacijos keitimasis, nes nepasitikės tinklais. Tai mums ypač svarbu, nes nuo to priklauso sąjungininkų, JAV karių atvykimas į Lietuvą. Negalėdami pasiūlyti jiems saugios komunikacijų infrastruktūros, jų galime ir nesulaukti“,– sakė Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius.

Pasak viceministro, su Baltarusija pavyko susitarti dėl 700 MHz, ir dėl 3.5 GHz radijo dažnių naudojimo, bet su Rusija – tik iš dalies dėl 700 MHz dažnio, kuriuo transliuojamos televizijos programos. Dar yra vilčių, jog padedant tarptautinėms institucijoms, pavyks susitarti iki galo susitarti ir su Rusija. Jei ne, pasak M. Abukevičiaus, 3.5 GHz apsaugoti teks diegti technines priemones.

M. Abukevičius tvirtina, jog principinis susitarimas, kad televizijos programų transliavimas iš 700 MHz radijo dažnių juostos bus iškeltas, yra, nors galutinių sprendimų Rusijos Federacija dar nėra priėmusi.