Apie tai portalui MadeinVilnius.lt papasakojo Živilė Peluritienė, Vilniaus arkivyskupijos atstovė spaudai. Vilniaus katedros varpinės laikrodis – tai pirmas viešas laikrodis Lietuvoje, iki šiol išlikęs pagrindiniu sostinės laikrodžiu. Jis laiką pradėjo skaičiuoti prieš 350 metų. Kaip papasakojo arkivyskupijos atstovė, laikrodis nuo 1673 metų rodo tik valandas, jame neįrengtos minutinės ir sekundžių rodyklės.
Ketvirčius šiame laikrodyje muša varpai. Jų bokšte yra du: didysis nulietas 1673 metais meistro Jono Delamarso, mažasis sukurtas 1754 metais liejiko Gustavo Miorko. Varpai leidžia suprasti, kiek dabar yra valandų. Mažąjį varpą girdime kas 15 minučių. Vienas smūgis reiškia pirmąjį valandos ketvirtį, du smūgiai suskamba, kai išmuša pusvalandis, trys dūžiai reiškia 45 min, o kai pasikeičia valanda išgirstame keturis dūžius. Po trumpos pauzės suskamba didesnis varpas – girdime tiek dūžių, kiek yra valandų.
Varpinės laikrodis gerai atspindi praeities tendencijas, kuomet laikrodžius stengtasi daryti kuo gražesnius. Būtent todėl kartais tie laikrodžiai netapdavo inžinerinio tobulumo įsikūnijimu. Anot arkivyskupijos atstovės, jeigu administracija, darbuotojai ar praeiviai pastebi, kad laikrodis sustojo – jo mechanizmas yra kuo greičiausiai tvarkomas.
Praeities laikrodžiai dažnai būdavo puošiami astrologiniais motyvais. Tokį motyvą galima pastebėti ir Vilniaus katedros varpinės laikrodyje – valandos rodyklę puošia Mėnulio simbolis. Visi kiti laikrodžio elementai yra paauksuoti.
Laikrodžio didysis remontas vyko tik kartą – 1803 metais. Užtat 2005 metais iš Vokietijos atvežtą dantračių mechanizmą pakeitė kompiuteris. Jis valdo rodyklę ir varpus.
Gyventojai ir turistai gali apsilankyti Vilniaus katedros varpinėje, iš kurios atsiveria nuostabi miesto panorama. Ekskursijos metu galima arčiau susipažinti su laikrodžio mechanizmo veikimo principu ir gyvai pamatyti visus varpus.