Gruodžio 8 dieną portalas MadeinVilnius.lt paskelbė, kad Vilnius tituluojamas žaliausiu Europos miestu ir yra trečias pagal žalumą pasaulyje. Tai rodo „Husqvarna“ miestų žaliųjų erdvių indeksas (HUGSI). Šis reitingas sudarytas iš 155 pasaulio miestų 60-yje šalių, kurių palydovinės nuotraukos išanalizuotos pasitelkiant kompiuterinės vizijos ir giliojo mokymosi technologijas.

Skelbiama, kad Vilnių aplenkė tik JAV Šiaurės Karolinoje esantis Šarlotės miestas bei Pietų Afrikoje esantis Durbanas.

Vis dėlto, žinia apie Vilniaus žalumą džiaugiasi ne visi. Urbanisto G. Tiškaus nuomone, Vilniaus miesto žalumas yra nulemtas visai ne savivaldybės pastangų, o geografinių sąlygų. Maža to, sako specialistas, miškingumo skaičius Vilniuje nuolatos mažėja, mieste nesiskaitoma su medžiais.

Miškai daro Vilnių žalią

Paklaustas, ką mano apie antrus metus iš eilės Vilniaus gautą žaliausio miesto Europoje titulą, pašnekovas G. Tiškus suabejoja, ar tai tikrai naujiena – pasak jo, miestas yra žalias nuo seno ir jo žalumą nulėmė gamtinės aplinkybės. Vienos tokių aplinkybių – tai dideli valstybinių miškų plotai.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Tačiau ir su valstybiniais miškais ne viskas taip gražu. Kaip pastebi G. Tiškus, į Vilniaus administracinę teritoriją patenkančių valstybinių miškų plotas kasmet mažėja. Štai 2007 metų Vilniaus miesto bendrajame plane miškai sudaro 36 procentus teritorijos, 2017 – 34,7, o šįmet – 33,8.

„Kalbant apie miškus, tai aš matau mažėjimą ir jis yra nemenkas, – sako G. Tiškus. – Kada mes sakome, kad Vilnius yra žalias miestas, reikia prisiminti, kad jo teritorijos administracinėse ribose yra daug valstybinių miškų. Tai nuopelnas dėl miesto žalumo yra nulemtas savivaldybės planavimo, ar visgi žalumui čia tiesiog palankios sąlygos?“

Pašnekovas aptaria dar vieną rodiklį. Yra skelbiama, sako jis, kad Vilniaus mieste yra 39 procentai urbanizuotos teritorijos, o 69 – neurbanizuotos. Ką tai reiškia? Ogi tai, vardina pašnekovas, kad į neurbanizuotos teritorijos procentą įeina ir miškai, ir žemės ūkio paskirties žemė, ir apleistos teritorijos, kurios taip pat yra miesto administracinėse ribose.

Urbanistas, kalbėdamas apie miesto žalumą, pastebi, kad žalumui įvertinti turėtų būti taikomi objektyvūs kriterijai, kurie padėtų nustatyti žalumo kiekį – mat dabar tai padaryti yra ganėtinai sunku

Negiria Žaliosios Vilniaus bangos

G. Tiškus sako manantis, kad žalumas galėtų būti didinimas įrengiant naujus skverus, naujus želdynus, bet iš jo pateiktų skaičių matyti, kad vietoje naujų žalių erdvių yra mažinami miškų plotai. Dabar, pasak jo, Vilniuje tėra sutvarkomi jau anksčiau įkurti žalieji plotai.

„Apleistų skverų ir teritorijų sutvarkymas yra reikalingas, bet kodėl neatsiranda naujų žaliųjų erdvių? Kiek tokių didesnių, parko tipo teritorijų Vilniuje buvo įsteigta? Taip, buvo bandymas iškirsti medžius Sapiegų parke, gerai, kad bendruomenė sustabdė, Reformatų skveras jau buvo žalioji erdvė, Kūdrų parkas irgi buvo žalioji erdvė. Tai kur tos naujos žaliosios erdvės?“, – klausia specialistas.

Viena vertus, Vilniaus miesto savivaldybė, regis, meta visas pastangas miesto žalinimui – dar šį rudenį vilniečiai buvo supažindinti su Vilniaus Žaliosios bangos projektu. Tačiau G. Tiškus turi pastabų ir šiai iniciatyvai.

Pasak pašnekovo, nors Vilniuje, Konstitucijos prospekte buvo pasodinti medžiai, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, kiek brandžių medžių sostinėje yra iškertama. Seni medžiai, sako specialistas, yra nepalyginamai vertingesni už jauną pasodintą medį, kuris neaišku, ar prigis.

„Aš matau vieną paprastą dalyką – su medžiais Vilniuje nesiskaitoma, – pastebi G. Tiškus. – Taip, girtis galima, galbūt kažkas daroma dėl reklamos, tačiau prieš bet ką darant reikėtų labai gerai pagalvoti.“