Trumpai apie projektą
Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vykdomas konkursas „Kuriu Vilnių“, kurio metu siekiama atgaivinti pamirštas miesto vietas. Konkurso dalyvių idėjas vertina nepriklausoma ekspertų komisija.
Šįmet iš 188 dalyvių komisija atrinko 12 laimėtojų, kurių projektams įgyvendint savivaldybė skirs 500 tūkst. eurų.
Konkursas „Kurk Vilnių“ į sostinę atnešė daug žinomų projektų ir kūrinių: Naujamiestyje įkurta „Open Gallery“, nutapyti troleibusai, Patiltė ir kiti.
Brangus, bet ne brangiausias
Vienas pirmųjų įgyvendintų projektų – menininkių Rasos Ilginės ir Astos Musnikienės kūrinys „Geo Art“, vilniečių vadinamas tiesiog suoliukais. Šiam projektui įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 20,5 tūkst. eurų.
Delfi iškėlus klausimą, kodėl projektas atsiėjo kelias dešimtis tūkstančių eurų, viena projekto autorių sutiko paaiškinti situaciją. Jos teigimu, 75 procentai sumos buvo skirti projekto įgyvendinimui, o likę 25 – projektavimui ir administravimui.
Menininkė sakė, kad projektas galėjęs kainuoti ir gerokai daugiau – mat projektui įgyvendinti buvo naudojamos specialios programos. Negana to, pavasarį plieno ir medžio kainos taip pakilusios, kad projekto autorės džiaugėsi apskritai galėjusios savo idėją įgyvendinti.
Delfi kviečia pasidairyti nuotraukų galerijoje, kurioje užfiksuotas „Geo Art“ projektas.
„Kurk Vilnių“ nugalėtojas
Tačiau suoliukai, o tiksliau – jiems skirta pinigų suma, yra tikras lašas jūroje, palyginus su konkurso „Kurk Vilnių“ nugalėtoju. Pirmoje vietoje – Andriaus Labašausko „Grybas“, išdygsiantis Vingio parke. Šio projekto įgyvendinimui savivaldybė skyrė 67 tūkst. eurų.
Delfi susisiekė su šio projekto autoriumi Andriumi Labašausku. Menininkas paaiškino, kas nulėmė tokią kūrinio kainą.
„Grybo“ kainą nulėmė medžiagiškumas ir inžineriniai sprendimai, – sako A. Labašauskas. – Kūrinyje naudojami konstrukciniai sprendimai yra nestandartiniai, nekonvenciniai, pavyzdžiui, jungtys turi būti pagamintos specialiai. Taip pat ir medžiagos: „Grybui“ naudojamas metalas ir klijuota mediena, kuri, jau ir taip buvusi brangi, pabrango dar labiau.“
Kūrinio autorius „Grybą“ siūlo palyginti su 70 kv.m. namu: „Įsivaizduokite, kiek kainuoja toks statinys: juk reikia mokėti ir statybininkams, ir už medžiagas. O čia yra tokios pat kvadratūros stogas, tik tiek, kad jis yra ne su paprastomis gegnėmis, o su sukryžiuotomis, kas yra žymiai brangiau. Taip pat panaudota daugiau medžiagų, visą svorį laiko viena kolona.“
O kokios šio statinio panaudojimo galimybės? Pasak menininko, „Grybas“ stovės Vingio parke, griliaus zonoje, ir galės bus naudojamas ne tik kaip užuovėja ir pastogė nuo lietaus, bet ir nemokama renginių vieta.
Tiesa, A. Labašauskas sako neturintis atsakymo, kodėl visuomenėje vis dar vyksta tokios diskusijos apie viešąsias erdves. Anot jo, jeigu toks projektas būtų įgyvendinamas, pavyzdžiui, Olandijoje, jo kaina prasidėtų nuo 200 tūkst. eurų.
„Lietuvoje yra kažkoks iškrypęs supratimas, kad jeigu vieša erdvė, tai pastatysim vaikų žaidimų aikštelę ir miestiečiams paslaugą padarysim, nes sutaupysim jų pinigus. Aš tokiam požiūriui nepritariu – į viešąsias erdves turėtų būti investuojama atitinkamai“, – sako „Grybo“ autorius A. Labašauskas.
