Vilniuje ketvirtus metus iš eilės vykdomas konkursas „Kuriu Vilnių“, kurio metu siekiama atgaivinti pamirštas miesto vietas. Konkurso dalyvių idėjas vertina nepriklausoma ekspertų komisija.
Projektas „Geo Art“ – vienas iš šįmet konkursą laimėjusių projektų. Tai Rasos Ilginės ir Astos Musnikienės sukurta trijų nestandartinės formos elementų meninė instaliacija. Tam, kad šis projektas taptų realybe, Vilniaus miesto savivaldybė jam atseikėjo 20,5 tūkst eurų. Ši pinigų suma supykdė vilniečius, kurie savo apmaudą išreiškė socialiniuose tinkluose.
Problema daug didesnė
Komunikacijos specialistas Arijus Katauskas pritaria, kad kai šalia vienas kito atsiduria „suoliukai“ ir „20 tūkstančių“, klausimų tikrai gali kilti, toks derinys skamba išties įspūdingai. Esmė ta, sako jis, kad niekas per daug nesidomi, kaip tie suoliukai buvo pagaminti ir kodėl jiems reikėjo tiek pinigų – atmetimo reakcija yra greita ir natūrali.
„Tačiau visą šį suoliukų reikalą reikėtų aptarti platesniame – socialinių medijų – kontekste. Socialinės medijos jau seniai panaikino bet kokį pragmatinį ir analitinį mąstymą, gavęs žinutę žmogus yra verčiamas reaguoti čia ir dabar. Natūraliai atsiranda ir tokių, kurie skuba pareikšti, kad jau jie tai būtų 10 kartų pigiau viską padarę“, – pasakoja specialistas.
A. Katauskas sako, kad dabar socialinėje medijoje šaršalas kyla beveik dėl visko, kas brangiau kainuoja ar įdomiau atrodo.
O ar šios situacijos buvo galima išvengti? „Manau, kad jeigu vilniečiai su procesu, produktu ir jo paskirtimi būtų supažindinti anksčiau, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Žinoma, komentarų niekada neišvengsime, bet galbūt jų būtų buvę mažiau“, – svarsto A. Katauskas.
Suoliukai – ne brangiausias projektas
Dėl susiklosčiusio visuomenės nepasitenkinimo Delfi kreipėsi ir į vieną iš darbo autorių – Rasą Ilginę. Paklausėme jos, kodėl Šeškinės slėnyje įrengti objektai atsiėjo minėtą sumą.
„Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad nestandartinio objekto gamybos kaštai yra labai imlūs laikui ir darbui. Prieš pradėdami projekto įgyvendinimą darėme kainų apklausą – kainos be montavimo ir pamatų siekė nuo 14 tūkst. iki 35 tūkst. eurų.“, – pasakoja projekto bendraautorė.
Ji priduria, kad 75 procentus sumos sudaro projekto įgyvendinimo išlaidos, 25 procentai – projektavimas, projekto administravimas.
Kaip R. Ilginė patikino „TV3“ televizijai, šio meno kūrinio kaina galėjusi būti dar didesnė, mat tai yra sudėtingas projektas, reikalaujantis darbo su specialiomis programomis. Delfi portalui kūrėja pridūrė: „pavasario pabaigoje plieno ir medžio kainos kilo kone dvigubai, tad apskritai džiaugiamės, kad pavyko rasti gamintoją, kuris galėtų kokybiškai įgyvendinti darbus.“
Be „Geo Art“, konkursą laimėjo dar 11 projektų. Daugiausia komisijos balų surinkęs projektas – „Grybas“ – savivaldybei kainuos 67 tūkst. eurų.
Delfi kviečia geriau apžiūrėti „Geo Art“ projektą nuotraukų galerijoje.
