Žalioji banga – kas tai?

Žaliosios bangos programoje, parengtoje Vilniaus miesto savivaldybės, teigiama, kad nors Vilnius yra žalias miestas, visgi žalumos stinga miesto gatvėse. Skaičiuojama, kad iki 2023 metų rudens Vilniuje bus pasodinta 100 tūkst. medžių, 10 mln. krūmų ir 300 tūkst. vijoklių.

Didžiausi pokyčiai numatomi prie gatvių esančiose žaliosiose juostose. Jose pagal galimybes bus sodinami medžiai ir krūmai, taip siekiant skatinti žaliąją infrastruktūrą mieste ir žaliosiomis sienomis atskirti pėsčiųjų ir automobilininkų srautus. Esant galimybėms, gatvėse želdiniai bus sodinami ir atskiriant eismo juostas.

Remigijus Šimašius
Foto: Sauliaus Žiūros nuotrauka

Žaliosios bangos įgyvendinimu, planuojama, užsiims ne tik savivaldybės atstovai, bet ir Vilniaus gyventojų bendruomenės, NT vystytojai, verslai.

Vilniaus Žaliosios bangos įgyvendinimas pradėtas nuo Konstitucijos prospekto – čia eismo juostas skiriančioje salelėje suformuota žalioji juosta, pasodinti pirmieji medžiai.

Savo įžvalgomis apie Žaliąją Vilniaus bangą sutiko pasidalinti Vilniaus miesto mero patarėjas Kristinas Taukačikas ir miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Žalioji banga vs. Pilkoji banga

K. Taukačikas, kalbėdamas apie Vilniaus žalumą, sako, kad nors miestas iš esmės yra žalias, visgi kai kurios gatvės toli gražu nėra žalumo pavyzdys. Gatvės su daug asfalto ir betono, sako jis, labiau primena Rytų valstybių prospektus, o ne vakarietiško miesto, koks ir yra Vilnius, gatves.

Žaliosios bangos esminis tikslas, anot jo, yra gatvėje tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako įrengti želdinių juostas. Prioritetas apželdinti yra skiriamas toms gatvėms, kur automobilių, pėsčiųjų ir dviračių eismas intensyviausias.

Kristinas Taukačikas
Foto: Andrius Pelakauskas

Pašnekovas neslepia, kad už geresnių sąlygų pėstiesiems ir dviratininkams sudarymo slypi viltis: patyrę, kad eiti šaligatviu, kuris želdiniais atskirtas nuo važiuojamosios dalies, yra jaukiau ir saugiau, vilniečiai dažniau rinksis keliauti pėsčiomis, dviračiais ir paspirtukais arba viešuoju transportu, sumažės automobilininkų srautas.

Žalioji banga su visais jai priskiriamais tikslais atrodo kaip išties didelis pokytis, laukiantis Vilniaus. Tačiau miesto tyrėja J. Lavrinec mano priešingai – pasak jos, Žalioji banga yra skirta ne sisteminiams miesto pokyčiams. Šis projektas, anot jos, tėra parodomasis gestas, skirtas palaikyti žaliojo Vilniaus įvaizdžiui.

„Vilniuje stichiškai vyksta pilkoji banga, kurią palaiko pati savivaldybė – mieste auga kietųjų dangų plotai, vienas po kito dygsta prekybos centrai su didžiulėmis parkingo aikštelėmis, naujais gyvenamaisiais namais užstatomi žali plotai, kurių ir taip trūksta. Negana to, prekybos centrams ir biurų pastatams taikomas minimalus apželdinimo koeficientas. Akivaizdu, kad po tokių savivaldybės veiksmų reikia griebtis atsvaros, o ja ir tapo Žalioji banga“, – visus tarškus ant i sudeda miesto tyrėja.

Kaip priešingybę Žaliajai bangai J. Lavrinec įvardina ir brandžių želdinių priežiūrą Vilniaus miesto savivaldybėje. Pasak pašnekovės, dėl gatvių ir dviračių takų Vilniuje yra aukojamos ištisos medžių alėjos.

Jekaterina Lavrinec
Foto: Autorių nuotr.

„Taip, dviračių infrastruktūra miestui yra reikalinga, tačiau privalu suprasti, kad dviračių takai yra ne kas kita kaip kietoji danga. Juos tiesiant yra aukojami arba medžiai, arba galimybė ateityje įsirengti žaliuosius barjerus, kurie praeiviams teikia šešėlį, kondicionuoja apliką, – paaiškina J. Lavrinec. – Didžiausia problema yra ta, kad dėl infrastruktūros, kuri kartais tiesiog nuleidžiama neatsižvelgus į gatvių kategorijas, neišanalizavus visų galimybių – be platesnio apmąstymo, prarandame brandžius medžius.“

Į pateiktą J. Lavrinec kritiką K. Taukačikas turi atsakymą. Anot jo, pilkuma mieste užprogramuota jau prieš dešimtmečius.

„Aš, asmeniškai, matau, kad į daugelį gatvių yra užėjusi pilkoji banga ir dėl to kaltas ne dabartinis ar kažkurios praėjusios kadencijos meras, o kalti rinkėjai, kad eilę metų jiems tiko tai, ką matė. Niekam nerūpėjo medžiai, niekam jų netrūko. Todėl dabar turime tokį rezultatą, kokį turim“, – sako jis.

Medis – miesto kankinys ar herojus?

Žaliosios bangos programoje numatoma, kad Vilniaus gatvėse bus pasodinta 100 tūkst. medelių. Kyla natūralus klausimas – kas garantuos, kad jiems pavyks prigyti sostinės gatvėse?

„Teko girdėti, kad arboristai miesto medžius vadina ir kankiniais, ir herojais, – sako J. Lavrinec. – Jeigu mes norime gyventi sveikame mieste, mėgautis geresne gyvenimo kokybe, tada medis tampa savotišku instrumentu. Jį naudojame orui gerinti, kondicionuoti, absorbuoti kritulius. Bet jeigu mes medį ir vertiname kaip instrumentą, vis tiek jam turime užtikrinti visas sąlygas augti.“

Miesto tyrėja priduria, kad dabar medžiai sostinėje – kaip baldai: jie, priklausomai nuo architektūros projektų, yra sodinami, naikinami, persodinami.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

J. Lavrinec dalinasi pavyzdžiais iš Rygos, kurioje matė, kaip prižiūrimi neseniai pasodinti medžiai. Anot pašnekovės, prie sodinukų yra pritvirtinamos laistymo talpos, kurios užtikrina, kad sodinukai išgyvens net per didžiausius karščius.

Vilniuje, pasako jos, situacija prastesnė.

„Teko girdėti Vilniaus miesto savivaldybės atstovus sakant, kad sodinukai yra prižiūrimi. Asmeniškai to nemačiau, o daugelyje gatvių sodinukai atrodo išties prastai“, – sako. J. Lavrinec.

Pasakodamas apie būsimų medelių priežiūrą, K. Taukačikas sako turintis dvi liūdnas žinias.

„Viena liūdna žinia yra ta, kad 10 procentų medelių gamtoje tiesiog neprigyja. Turime būti nusiteikę, kad dalis medžių neprigis“, – pirmąją blogą žinią pristato savivaldybės atstovas.

Kita nemaloni naujiena, sako pašnekovas, yra ta, kad gatvės nėra pati tinkamiausia erdvė medžiams augti: tai ir šaknis kaitinančios kietosios dangos, ir druskos, ir, galų gale, nekokybiška dirva. Įvertinę šiuos veiksnius, savivaldybės atstovai žada užtikrinsiantys, kad gatvėms barstyti bus naudojama ne druska, o medžiams mažiau kenkiantis mišinys, bus siekiama, kad medžiai turėtų vandens dirvas ir būtų atlaisvintos kietosios gatvių dangos.

Žalios gatvės gerai, bet...

Nors Žalioji Vilniaus banga, o tiksliau – jos tikslas apželdinti sostinės gatves, pasako J. Lavrinec, neišspręs sisteminių problemų, visgi žaliosios infrastruktūros miestui reikia. Ji paaiškina, kodėl.

Žalioji infrastruktūra didmiesčiams yra būtina. Visų pirma, miestų želdiniai atlieka kondicionavimo funkciją – tą galima nesunkiai pastebėti vasarą esant karščiams. Kartą mačiau, kaip Trakų gatvėje vilniečiai būrėsi į medžių šešėlį. Taip pat nereikia pamiršti, kad stovint šalia medžių galima justi mažesnę temperatūrą“, – išdėsto specialistė.

Gatvėse žaliuojantys medžiai, ypač brandūs, naudingi dar ir tuo, kad per lapiją ir šaknis gali absorbuoti įspūdingą kiekį kritulių.

Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Visgi, anot J. Lavrinec, Žalioji Vilniaus banga turi apimti daugiau aspektų nei tik gatvių apželdinimas. Miesto tyrėja įsitikinusi – neužtenka želdinti gatvių vis naujais sodinukais, pirmiausia turime išsaugoti tai, ką jau turime.

„Želdindami kelius, mes pagerinsime pėsčiųjų gyvenimą, pravalysime orą, bet neišspręsime esminio gyvenimo kokybės parametro nuosmukio. Rajonuose tarša auga ir tam, kad mes ją neutralizuotume, reikalingi kur kas didesni žalieji plotai, – sako J. Lavrinec. – Vilnius, palyginus su kitomis Europos sostinėmis, juda priešinga linkme. Mes auginame asfalto, o ne žaliųjų plotų kiekį.“