Rastas dronas – pakeliui pas šeimininką
Paskutiniąja šių metų ežerų valymo akcijos stotele tapo Galvės ežeras Trakų rajone. Valymui pasirinkta zona prie pagrindinio tilto, šalia kurios yra nedidelis uostas ir vyksta laivyba. Būtent tokios telkinių vietos neretai pasižymi didžiausiu užterštumu.
Kaip pasakoja savanoriai, tarp tos dienos radinių dominavo plastikiniai buteliai bei „skarbonkės“. Narams taip pat teko traukti traktorių padangas, dėl ilgo laiko vandenyje jau apaugusias kriauklėmis, molinius ąsočius, indelius nuo prekybos centruose gaminamų mišrainių, elektronines cigaretes ir net plastikinius butelius nupjautomis viršūnėmis. Pastarieji, narų teigimu, neretai naudojami vandeniui iš valties išsemti. Nors funkciją ir atlieka gerai, vis tik nėra šiam tikslui tinkamiausias įrankis – juos lengvai nupučia vėjas, todėl didelė dalis jų nugrimzta į ežerus, kuriuose lieka gulėti ilgus metus.
„Vieni narai taip pat rado seną metalinį arkliuką – kadaise vaikui tarnavusį dviratį, kiti – paskendusių irklų ar jau labai ilgą laiką ežere pragulėjusį samovarą. Pastarasis – įspūdingas, tačiau toks senas, kad nebepavyktų atnaujinti“, – pasakojo „Nardymo akademijos“ atstovas I. Precas.
Vis tik didžiausiu dienos radiniu tapo dronas. „Jį ištraukusiam narui pavyko surasti savininką, kuriam ir bus grąžintas dronas. Įdomiausia tai, kad ežero dugne įrenginys gulėjo apie tris metus. Nors suprantame, kad daug naudos iš radinio šeimininkui nebus, tačiau tikimės, kad tai taps bent jau įsimintinu įvykiu“, – kalbėjo akcijoje dalyvavęs naras.
Valyti Galvės ežero dugno iš viso atvyko 58 savanoriai narai. Kai kurie jų dėl šio tikslo įveikė šimtus kilometrų ir atvyko iš Kauno, Druskininkų ar net Marijampolės. Vos per valandą laiko nardytojų grupelė pririnko tiek šiukšlių, kad joms išvežti prireikė sunkvežimio.
Ieškoti šiukšlių – it grybauti miške
Paklaustas, kaip šiai savanoriškai veiklai pavyko suburti tokį įspūdingą skaičių narų, I. Precas sako, kad daug pastangų dėti nereikėjo: „Dar ankstesniųjų valymų metu žmonės pamatė, jog tai – labai smagus darbas ir graži iniciatyva, todėl norinčiųjų skaičius augo savaime“.
Nors šiukšlių rinkimas daugeliui ir nekelia asociacijų su įdomia veikla, į vandenį neriantys savanoriai jį vadina ne tik geru darbu, bet ir atrakcija. „Neseniai su narais kalbėjome, kad smagu daryti tokį darbą. Aišku, įprastai mes nardome ežeruose ir apžiūrinėjame įvairius „grožius“, ieškome, ką įspūdingo turi atskiras vandens telkinys. Tačiau šis užsiėmimas – nerti ir rinkti šiukšles – irgi turi žavesio. Tai – savotiškas grybavimas: plauki su maišu rankoje, staiga randi šiukšlę ir krauni į jį“, – sakė I. Precas.
Pašnekovo teigimu, ežerus valančius narus džiugina ne tik rezultatas, bet ir pats procesas. „Kitose savanoriškose akcijose, pavyzdžiui, eini mišku, renki šiukšles ir visą laiką bėdoji, kokie blogi ir neatsakingi tie žmones. O čia, ežere, nėra su kuo pasikalbėti ir kam skųstis – esi vienas, todėl iriesi per drumzliną vandenį, kuriame nieko nesimato, ir jautiesi lyg medžiotum šiukšles. Jei įprasto nėrimo metu džiaugiesi išvydęs žuvį, tai tokiose akcijose – radęs šiukšlę. Kiekvienas savanoris neria su misija – ištraukti kuo daugiau nugrimzdusių daiktų, kuri tampa ir savotiška atrakcija“, – šypsodamasis pasakoja naras.
Vis tik I. Precas priduria, kad situacija šalies ežeruose nekelia tiek daug teigiamų emocijų. Faktas, kad daugiau nei pusšimtis narų per trumpą laiką gali pririnkti didžiulę krūvą šiukšlių, atskleidžia šalyje vis dar opią vandens telkinių taršos problemą.
