Dėl spūsčių kalti ir patys vairuotojai

Paklaustas, ar galėtų išskirti problemines Vilniaus miesto dalis, kuriose sulig mokslo metų pradžia susidaro eismo spūstys, V. J. Vilūnas pateikia visą puokštę sostinės gatvių pavadinimų.

„Kai mieste buvo švenčiama rugsėjo 1-oji, spūsčių būta beveik visose magistralinėse sostinės gatvėse. Praėjus šventinei dienai, situacija prie mokyklų ir darželių išliko tokia pati. Štai gatvės, kuriomis važiuoti sunkiausia: Ozo, Olandų, Geležinio Vilko, Lukiškių, Kalvarijų, Ukmergės, Jasinskio, Žalgirio“, – eismo situaciją Vilniuje pakomentavo pašnekovas.

V. J. Vilūnas atkreipė dėmesį į svetainę, pavadinimu „Atviras Vilnius“. Čia apsilankę vairuotojai gali sužinoti visą informaciją apie eismą norimoje gatvėje realiu metu. Svetainėje pateikiamos problemos identifikuojamos pagal eismo valdymo centro parodymus iš vaizdo kamerų ir iš srautų detektorių.

Spūstys spūstimis, tačiau ar nebūna taip, kad patys vairuotojai yra kalti dėl susidariusių kamščių kelyje? Pašnekovo teigimu, atsidūrę spūstyje vairuotojai užsiima kitomis veiklomis, o dėl to nukenčia ir eismo intensyvumas.

„Spūstys užmuša norą stebėti eismo situaciją. Jeigu jau stoviniuoja 10 minučių, tai dažnas vairuotojas tokias pauzes užpildo naršydamas internete, rašydamas žinutes ar žaisdamas žaidimus. Per spūstis beveik visų vairuotojų galvos nuleistos ir dėl to eismas netampa sklandesnis“, – paaiškina saugaus eismo specialistas.

Patarė, kaip išvengti kamščių

V. J. Vilūnas, kalbėdamas apie užsikišusias sostinės gatves, pasidalina patarimais, kaip spūstyse visai neatsidurti. Vienas tokių patarimų – pasiruošti vairavimui dar namuose.

„Spūsčių sumažėtų, jeigu vyresnius moksleivius tėvai išleistų ne prie pat mokyklų, o saugiose gatvių vietose, kad nereikėtų išvažinėti iš siaurų gatvių ir kiemų. Kitas svarbus dalykas – kelionę matuoti ne nuvažiuotu atstumu, kilometrais, o laiku – per kiek laiko pasiekiamas kelionės tikslas. Tai būtų taupiau ir efektyviau. Reikėtų gerokai pasėdėti ir susirasti optimalų kelionės maršrutą“, – teigia pašnekovas.

Šalia visų išvardintų patarimų, J. V. Vilūnas priduria, kad vairuotojai, siekiantys išvengti susidarančių automobilių spūsčių, dar prieš išvažiuodami mobiliųjų programėlėse turėtų patikrinti, kuriose vietose formuojasi eismo kamščiai, bandyti šių vietų išvengti.

Taip pat spūsčių sumažėtų, jeigu vairuotojai planuotų savo keliones, išvažiuotų anksčiau, nei prasideda mokinių pamokos, arba atvirkščiai. Verta pasinaudoti kelionių planavimo programėlėmis, sako V. J. Vilūnas, kurios realiu laiku rodo transporto judėjimo srautus.

O kaip pasikeistų eismo situacija Vilniuje, jei sostinės gyventojai dažniau rinktųsi keliauti viešuoju transportu, o ne automobiliais?

„Vilniuje viešasis transportas ir dviračiai tampa prioritetinėmis miesto transporto priemonėmis. Kai kuriose gatvėse dviračių takai yra tokio pat pločio kaip automobilių eismo juosta, todėl jeigu nebūtų labai sniegingų ir šaltų žiemų, daug žmonių kelionei po miestą rinktųsi paspirtukus, dviračius, autobusus ar troleibusus“, – įžvalgomis pasidalina saugaus eismo ekspertas.

Pašnekovas, komentuodamas eismo situaciją sostinėje, priduria, kad be paskutiniais metais pastatytų viadukų, išplatintų gatvių, modernių sankryžų dabartinėmis sąlygomis mieste eismas taptų tikru košmaru.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (99)