Vamzdis – naujai vystomo projekto dalis
Birželio 8 dieną vienas Pilaitės gyventojas pastebėjo, kad Buivydiškių ežero krante styro vamzdis, kuriuo į ežerą plūsta nuotekos. Vyras nufotografavo vamzdį ir nieko nelaukęs nuotraukomis pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Įrašas sulaukė daugybės reakcijų, o Pilaitės gyventojai, išvydę Buivydiškių ežero krante esančią konstrukciją, vieni kitus ragino kreiptis į Aplinkos ministeriją.
Pats vamzdį aptikęs vyras sako nerimaujantis dėl į ežerą bėgančių nuotekų ir tokį įrenginį vadina tikra nesąmone. Susirūpinimą išreiškė ir kiti Pilaitės mikrorajono gyventojai. Štai rašoma, kad „vaizdas kraupokas“, kiti reginį vadina apgailėtinu, nestinga ir raginimų nebesimaudyti Buivydiškių ežere.
Nors Pilaitės mikrorajono gyventojai pasipiktinę ir sunerimę, visgi Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ teigia, kad apie situaciją yra žinoma, o pats vamzdis – nedraudžiamas.
„Pilaitėje, Sidaronių g., nekilnojamojo turto vystytojas įgyvendina naują projektą. Kartu su nauju statybos kvartalu vystytojas numato įrengti ir lietaus nuotekų surinkimo sistemą, o nuotraukose yra užfiksuotas galutinis jos taškas – išleistuvas“, – ežero krante kyšančio vamzdžio funkciją paaiškina Egidijus Steponavičius, „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas. Jis priduria, kad į vandens telkinius grąžinamas lietaus vanduo yra švarus ir jo nereikia valyti.
E. Steponavičius, komentuodamas susidariusią situaciją, teigia, kad didesnė taršos rizika kyla dėl lietaus vandens, surenkamo nuo kitų kietųjų paviršių, pavyzdžiui, gatvių, šaligatvių, parkavimo aikštelių, ant kurių gali būti teršalų.
„Dėl šios priežasties pagal projektinę dokumentaciją Pilaitėje numatyti ir lietaus nuotekų valymo įrenginiai, tad lietaus vanduo bus valomas ir į tvenkinius išleidžiamas švarus“, – paaiškina pašnekovas.
Kada gali būti įrengiami paviršinių nuotekų vamzdžiai
Dėl minėtosios situacijos Delfi susisiekė su Aplinkos ministerija. Aplinkos ministro komunikacijos patarėjas Marijus Gailius išsamiai paaiškino, kada ir kokioms sąlygoms esant galima tiesti paviršinių nuotekų vamzdžius.
Pasak M. Gailiaus, jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis paviršinių nuotekų (lietaus) nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (išleistuvais).
Kai nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
O ar paviršinės nuotekos užteršia vandens telkinius? Specialistas tikina, kad paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo.
Priduriama, kad į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.
M. Gailius primena, kad už aplinkos teršimą nuotekomis ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus gali būti skiriamos baudos.
