Sveikindama renginio dalyvius jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė sakė, jog antrepreneriais gali būti ne tik verslininkai, tačiau ir mokytojai, medikai, mokslininkai. Tai žmonės, gebantys mąstyti kūrybiškai, kritiškai, rodyti pavyzdį, prisiimti riziką.

„Dabar, kai grumiamės su pandemijos padariniais, verslūs ir veiklūs žmonės visuomenei reikalingi labiau nei bet kada. Todėl šiandien dalinsimės įžvalgomis, kaip Lietuvą paversti kuriančia ir klestinčia antreprenerių valstybe,“ – sakė A. Rusteikienė.

Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ renginio metu taip pat pristatė Larry C. Farrell knygą „Antreprenerio požiūris“. Joje sutalpinta daugybės viso pasaulio šalių startuolių įkūrėjų, verslininkų patirtys, tarp jų – ir sėkmingi lietuviai, „Junior Achievement“ ugdymo programų Lietuvoje alumnai. Ši knyga vos išleista iškart, kaip dovana, iškeliavo į visas Lietuvos mokyklas, gimnazijas ir progimnazijas.

Dvimečiai turi visas antreprenerio savybes

Pirmosios festivalio diskusijos dalyviai diskutavo, ar antrepreneriais gimstama ar tampama? Kaip juos ugdyti? Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, jog antreprenerystė – tai daugiau nei verslo kūrimas.

„Manau, svarbiausios antreprenerio savybės – smalsumas, pasitikėjimas savimi, drąsa rizikuoti, aistra veikti. Šios savybės reikalingos visose gyvenimo srityse – kūryboje, savanorystėje. Galiausiai bet kurioje srityje su aistra dirbantys žmonės daugiausiai ir pasiekia“, – kalbėjo ministrė.

Verslininkas, visuomenės veikėjas ir įmonės „Skubios siuntos“ įkūrėjas Vladas Lašas pasidalino netikėta įžvalga, jog stipriausią antreprenerystės geną, matyt, turi dvimečiai – jie viską išdrįsta, kasdien mokosi, pasitiki savimi ir nuolat yra vedami smalsumo. Kur tai dingsta vėliau?

„Tiek mamos, tiek tėčiai, tiek mes patys vėliau nebeleidžiame tiek pasireikšti tai prigimčiai. Turime leisti vaikams patiems pasiekti daugiau, juos padrąsinti, paskatinti“, – kalbėjo V. Lašas.

Jis pateikė įrodymą, ką gali padrąsinimas: prieš vienuolika metų surengtame pirmąjame panašiame renginyje dalyvavo Milda Mitkutė – mergina, galvoje jau turėjusi idėją svetainės, kurioje galėtum pardavinėti savo nebenešiojamus drabužius. Šiandien ji yra pirmojo Lietuvos „vienaragio“, sėkmingo startuolio, kurio rinkos vertė viršija 1 mlrd. eurų, „Vinted“ bendraįkūrėja.

SEB banko Rytų regiono filialo valdytoja Eglė Dovbyšienė teigė, jog antrepreneriui rūpi du dalykai – kaip pakeisti kažką, kas trukdo, yra nepatogu, neefektyvu arba ko apskritai trūksta, ir antra – kokią tai vertę kuria kitiems?

Komanda, kurioje yra antreprenerio savybių turinčių žmonių, gali pasiekti daugiau. Todėl šios savybės skatinamos ir stambiose korporacijose. SEB banko atstovė pabrėžė, kad pasaulyje, kur egzistuoja daugybė informacijos, tampa svarbu dalintis patirtimi, žiniomis, padėti dar tik augantiems. Todėl banko darbuotojai noriai skiria savo laiką mentoriaudami moksleivių bendrovėms.

Lietuviai pastebi, kad verslumo ugdymas nėra pakankamas – ką galime pakeisti?

Toliau kalbėjęs „Groa Capital“ valdybos pirmininkas Linas Sabaliauskas svarstė, jog kukliesiems lietuviams labai praverstų amerikietiškas „I can do it!“ požiūris. Pats L. Sabaliauskas jį patyrė studijuodamas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Taikliausias klausimas: „Jei pats savimi netiki, kaip kiti tavimi patikės?“ – sakė L. Sabaliauskas. –Kodėl antreprenerystė šiandien svarbi? Nes pramonę keičia skaitmenizacija, o senuosius darbuotojus – gebantys savarankiškai dirbti. Panaši revoliucija paskutinį kartą vyko XVIII amžiuje išradus garo mašiną. Ir buvo pavadinta pramonės revoliucija. Kaip ateities istorikai įvardins šiandieną? Dar nežinia, bet jau matome, kad vis daugiau žmonių iš darbuotojų virsta antrepreneriais, verslininkais ar individualiai sau dirbančiais. Labai svarbi koncentracija į savo išsikeltą tikslą, atkaklumas ir ištvermė. Retam kam pavyksta iš pirmo karto, bet niekas nežadėjo, kad gyvenime bus lengva.“

Foto: Stop kadras

Panašu, kad su verslininkų, tarptautinių organizacijų atstovų nuomone jau sutinka ir dauguma lietuvių – „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto tyrimo duomenimis, 8 iš 10 žmonių mano, jog verslininkai kuria gerovę ne tik sau, bet ir visuomenei, valstybei. 72 proc. mano, kad verslumo ugdymas šiuo metu Lietuvoje yra nepakankamas. Kaip būtų galima keisti šią situaciją?

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė svarstė, jog pirmiausia ugdymą reikia grįsti pasitikėjimu ir laisve. Šiuo metu verslumo ugdymas integruojamas į skirtingų dalykų pamokas – nuo geografijos iki matematikos.

„Leidžiamės iki vis žemesnių klasių. Ir siekiamybė – kad nuo darželio iki pat 12 klasės įvairiose pamokose būtų skiriama dėmesio antrepreneriškumo ugdymui. Taip pat visada svajojau apie modelį „nuo idėjos iki produkto“. Kad mokiniai galėtų eiti per įvairius etapus, ugdyti savo socialines kompetencijas, dirbti komandoje, rengti savo verslo planą, gaminti produktą ir prieiti netgi prie produkto ar idėjos pardavimo“, – sakė J. Šiugždinienė.

Ji pripažino, kad antreprenerio savybių ugdymas priklauso ne tik nuo tėvų, tačiau ir nuo mokytojo požiūrio – ar mokytojas leidžia suklysti, paaiškina ir paskatina toliau kurti, leidžia pasitaisyti.

SEB banko Rytų regiono filialo valdytoja Eglė Dovbyšienė ragino regionuose veikiančius verslus apsidairyti aplink – jie gali padėti savo rajono moksleiviams ir mokytojams pasidalindami verslo patirtmi, o šiandien, kai dalinamasi nuotoliniu būdu, tam tereikės investuoti porą valandų savo laiko. Ir šios kelios valandos gali padėti sumažinti Lietuvos regionų atotrūkį.

Baigdamas pirmąją renginio dalį Linas Sabaliauskas pažymėjo, jog antrepreneriški žmonės yra ne tik ekonominis, bet ir pilietinės visuomenės pagrindas. Verslininkų sukurti verslai išlaiko valstybės institucijas, mokamos pašalpos patiriantiems ligas ar sunkumus.

„Kiekvienas iš mūsų gali suorganizuoti kokį nors draugų ratą, suorganizuoti miestelio šventę, sutvarkyti aplinką, o gal – sudrausminti jos teršėją? O gal parašyti Seimo nariui, savivaldybės nariui ir pasiūlyti jam inicijuoti reikiamus pokyčius? Tokia lyderystė daug svarbesnė už burnojimą po nosimi ar komentarų rašymą portale“, – sakė L. Sabaliauskas.

Žvilgsnis iš platesnės perspektyvos: galimybės ateina kartu su dideliais iššūkiais

Į renginį nuotoliniu būdu prisijungė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji renginyje kalbėjo apie tai, kokias pandemijos ekonomikos pamokas visi išmokome praėjusiais metais.

„Kiek iš tikrųjų pandemija pakeis ekonomiką ilgojoje perspektyvoje? Turbūt dar nesiimčiau vertinti. Vienų verslų veikla yra apribota, kitų – jei ir galėtų vykti, nėra daug norinčių naudotis tomis paslaugomis (pavyzdžiui, skrydžių). Tai turi įtakos šalies nedarbo lygiui, biudžeto pajamų surinkimui. Tačiau yra svarbių aplinkybių, kurios mums leidžia daug užtikrinčiau irtis per šią situaciją – pirmiausia, esame finansiškai saugiausioje Bendrijoje, kokioje esame buvę per bet kurią krizę. Pakanka didesnės krizės, kad įvertintumėm, ką mums duoda narystė euro zonoje. Ji leidžia mums daug ramiau žvelgti į aplinkybes, kokios jos yra, naudotis papildomomis galimybėmis, kurias Europos Sąjunga nustato, kad valstybės su pasekmėmis susidorotų lengviau“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak I. Šimonytės, Europos Sąjunga dabar yra mažiau dogmatiška ir siekia iš tiesų padėti valstybėms narėms, leisti pigiai pasiskolinti lėšas tam, kad būtų galima įgyvendinti struktūrinius pokyčius.

„Čia tas atvejis, kai didelės galimybės kartu reiškia ir didelį iššūkį bei įtampą – per trumpą laiką rasti tas sritis, kuriose pasiektas pokytis būtų pats didžiausias. Žinoma, Europos Sąjunga bando sieti pandemijos kontekstą su kitais darbotvarkės elementais – pirmiausia turiu mintyje „Žaliąjį kursą“: žalėjimas, ekonomika, žiedinė ekonomika, mažesni šiltnamio dujų išmetimai“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė tęsė, jog duomenų atvėrimas galėtų sukurti plėtros galimybių naujiems potencialiems verslams, vartotojams, piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms.

„Kodėl tai svarbu? Kai visuomenėje yra daug nepasitikėjimo kitais žmonėmis, kyla klausimas – kuo galime pasitikėti? Manyčiau, jog duomenimis ir faktais. Sudėtinga skirtingai suvokti skaičių – jei tai yra trys, tai trys. Todėl atviri duomenys aktualūs mūsų visuomenės raidai“, – dėstė premjerė.

Istorinė perspektyva: buvome gniuždomi sovietmečio, bet dabar išgyvename geriausius laikus

Toliau istorijos faktus meistriškai gebantis išgvildenti istorikas Alfredas Bumblauskas bandė nagrinėti, kada istorijoje užgimė lietuvių verslumo genas.

„Verslumo idėjos nėra lietuviškoje tapatybėje. Lietuvis turi šokt klumpakojį, dalyvaut Dainų šventėse. O kur verslas? Buvau kažkada paprašytas skaityti paskaitą „klestinti“ ekonomika Mindaugo laikais. Jūs juokaujate? Tada geriausia mūsų ekonomika buvo plėšimai! Ar galima verslumo užuomazgomis vadinti Gedimino laiškus amatininkams? Pirmuosius amatininkų, auksakalių cechus? Iki galo atsakymo nežinau. Kas toliau? Vytauto laikai – jis pasikviečia žydus. Mūsų ūkiuose išauginti javai keliaudavo per Gdanską į Amsterdamą. Tarsi bajorai buvo šiokie tokie verslininkai. Bet bajorai rėmėsi baudžiauninkų darbu. Baudžiauninkiškas darbas – tai tinginių darbas,“ – bėrė istorikas.

Antreprenerystės užuomazgomis galima laikyti knygnešystę, Mykolo Krupavičiaus agrarinę revoliuciją, įpūtusią pradžią ūkiams-verslams. Po šios reformos Lietuvoje atsirado labai daug pieninių ir išaugo sviesto gamyba.

„1940-ieji sunaikino visas antreprenerystės užuomazgas. Žydų holokaustas ir lietuvių ūkininkų trėmimas į Sibirą yra ryškiausi sunaikinimo pavyzdžiai. Taip visi verslo žmonės akimirksniu tapo „spekuliantais“. Tačiau sugebėjome atsitiesti. Turbūt Basanavičius ir pasvajot negalėjo, kad Lietuvos vėliava plevėsuos aukščiau Rusijos ir JAV vėliavų. To pasiekė Rūta Meilutytė! Niekada Lietuva istorijoje nebuvo taip aukštai: ji niekada nebuvo tokia saugi, tokia turtinga, taip intelektualiai nepriklausoma,“ – savo pranešimą užbaigė istorikas.

„Lietuvos Junior Achievement“ yra nevyriausybinė organizacija, jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo programų lyderis Lietuvoje. Organizacijos programas finansuoja privatūs rėmėjai ir fondai: strateginiai poveikio investuotojai SEB bankas ir „Moody‘s“ bei strateginiai investuotojai „UPS“ ir „Narbutas“. Daugiau informacijos apie organizaciją rasite svetainėje.