„Mūras atidengtas 2020 m. rudenį, vykdant archeologinius tyrimus (archeologas R. Šmigelskas), Neries krantinių rekonstravimo, dviračių ir pėsčiųjų takų statybos projekto darbų metu. Šioje vietoje buvo numatyta įrengti apžvalgos terasą. Tačiau archeologinis radinys kiek pakoregavo pirminiame etape suprojektuotus sprendinius“, – rašoma socialinio tinklo įraše.
Toliau dėstoma, kas buvo atrasta:
„Pradžioje reikėtų paminėti, kad teritorija dešiniajame Neries krante ilgą laiką buvo laikoma priemiesčiu, kuris nebuvo tankiai apgyvendintas ir vyravo pavieniai mediniai namai. Nuo XVI a. šioje vietoje minimas Žvejų priemiestis. Taip pat yra žinoma, kad šioje aplinkoje iki XIX a. I p. funkcionavo žydų kapinės.
Kilus 1831 m. sukilimui, caro nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo pradėta gynybinės tvirtovės statyba. Pagrindiniai įtvirtinimai apėmė Pilies kalną ir Žemutinės pilies teritoriją, o kiti įrengti Plikajame kalne, dalyje Botaniko sodo, Sluškų rūmuose, o taip pat ir dešiniajame Neries krante. Aplink visą tvirtovės teritoriją buvo iškasti grioviai, o už jų supilti apsauginiai pylimai. Dalis pastatų, atsidūrusių tvirtovės teritorijoje buvo įtraukti į gynybinę sistemą, dalis nugriauta ir jų vietoje įrengta esplanada. Manoma, kad tvirtovės įrengimo metu sunaikinta apie ¼ žydų kapinių teritorijos.
Tvirtovės plane, sudarytame 1833-34 m., vaizduojami dešiniajame Neries krante įrengti gynybiniai įtvirtinimai ir jų teritorijoje pastatyti bent keturi nauji pastatai. Jų paskirtį nustatyti padeda įvairūs tvirtovės planai. Išlikusio 1836 m. plano eksplikacijoje nurodyta, kad šioje miesto dalyje buvo įsikūrusios tvirtovės kareivinės (artileristų), dirbtuvės, kalvė ir dar vienas kareivinių pastatas.
Panaudojus planų sutapatinimo metodą, pavyko identifikuoti krantinėje kadaise stovėjusį statinį. Išaiškėjo, kad tai buvusių artileristų kareivinių pastato, statyto 1831 m., pamatas ir dalis mūrinės tvoros pamato“, – teigiame pranešime.
Toliau rašoma, kad nėra tiksliai žinoma, kada šie „karinio miestelio“ pastatai nugriauti, tačiau nagrinėjant istorinius planus ir senąsias fotografijas išaiškėjo, kad XX a. 7-8 dešimtmečių sandūroje namai vis dar stovėjo.
„Yra išlikusi to meto fotografija, daryta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statybos metu. Joje matome vis dar stovinčius vieno aukšto buvusių kareivinių ir dirbtuvių pastatus.
Pagal Vilniaus savivaldybės parengtus pasiūlymus šį atrastą pamatą numatoma integruoti į tvarkomą Neries krantinių erdvę.“
