Žvėryne gyvenantis Kęstutis kreipėsi į „Delfi“ klausdamas, ar negalėtų šie laidai būti po žeme, kaip daugelyje kitų Vilniaus mikrorajonų.

„Liepas kapoja dėl laidų, o laidai Žvėryne kaip Sibiro taigos kaimelyje, kai visuose kaimuose jau seniai elektra po žeme, Žvėryne viskas kaba. Ir dar kenčia liepos“, – rašė jis.

„Delfi“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su klausimu – galbūt iš tiesų ir Žvėryne yra planų laidus paslėpti po žeme, kad šie ne tik nedarkytų estetinio žaliojo sostinės rajono vaizdo, bet ir nekentėtų medžiai. Vis dėlto savivaldybės atstovai nurodė, jog už elektros laidus Traidenio gatvėje atsakingas „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), todėl šiuo klausimu reikėtų kreiptis būtent į juos.

Susisiekus su ESO atstovu Tomu Kavaliausku, paaiškėjo, kad už laidų priežiūrą Traidenio gatvėje iš tiesų atsakingi ESO, tačiau jų slėpti po žeme neplanuojama.

„Dėkojame gyventojams už rūpestį gamta. Mokslo pažanga, naudojami įrengimai, technologijos neišvengiamai daro įtaką gamtai, o ši eksploatuojamiems įrenginiams. Tad nutinka tokie atvejai, kai neišvengiamai žmogui tenka šiek tiek pakoreguoti išvešėjusią gamtą, t.y. medžius, kitu atveju vartotojams gali tekti patirti nepatogumų: juk niekam nepatinka, kai namuose dingsta elektra, neveikia koks nors prietaisas, atšyla šaldytuvas ar, jei elektra naudojama šildymui, ji dingsta per pačius šalčius...

ESO žmonės nuoširdžiai kasdien dirba, kad elektros tiekimas į kiekvienus namus būtų patikimas ir nepertraukiamas, o tam reikia nuolat prižiūrėti elektros linijas, imtis veiksmų, kurie neleistų, kad ateityje vartotojai neliktų be elektros. Vieni tokių veiksmų – elektros oro linijų apsaugos zonų priežiūra: kai linijos eina miškingose vietose, tam tikra aplink linijas esanti zona iškertama plynai, kad per audras virstantys medžiai nedarytų žalos tinklui; kiti darbai – el.linijų priežiūra miestuose, kur yra elektros oro linijos, kad jos nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir gyvybei, patikimam elektros skirstymui“, – atsakyme raštu teigė T. Kavaliauskas.

Pasak jo, genėti medžius Traidenio gatvėje prireikė po to, kad linijoje buvo nustatytas gedimas.

„Vykdant 0,4 kV elektros oro linijos Žvėryne detalią apžiūrą, po to kai buvo nustatytas gedimas linijoje, nustatyta, kad viename ruožų augantys želdiniai daro poveikį elektros linijos veiklai. Medžiai yra ne tik per arti elektros oro linijos laidų, bet ir vienam laidui per laiką padarytas poveikis, dėl to, kaip minėta, fiksuotas gedimas. Todėl ESO, kaip turto savininkas, privalo pasirūpinti tinkamu jo eksploatavimu, t.y. patikimu elektros skirstymu. Todėl mūsų rangovams pateikta užduotis – imtis želdinių genėjimo darbų. Jei tokie darbai nebūtų atliekami, greta elektros oro linijų esantys želdiniai keltų grėsmę ne tik ESO turtui, patikimam elektros energijos tiekimui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, ypač tada, kai elektros linijos laidas gali būti nutrauktas dėl per arti esančių medžių šakų poveikio.

Pažymime, kad mūsų rangovai atlieka tik techninį darbą – išvalo aplink elektros oro linijas augančius medžius, krūmus, apgeni šakas ir pan., kaip tai numatyta Elektros tinklų apsaugos taisyklėse. Apsaugos taisyklėse nustatyta, kad iki 1 kV įtampos elektros oro linijų elektros tinklų apsaugos zona yra nustatoma 2 metrų atstumu išilgai elektros oro linijų abiejose pusėse nuo kraštinių“, – rašė T. Kavaliauskas.

Jis užtikrino, kad Traidenio gatvėje artimiausiu laiku neplanuojama elektros oro linijų kloti po žeme.

Ne prioritetas

Dar kartą pasitikslinus, kodėl vis dėlto sostinėje paliekami kaboti vaizdą niokojantys laidai, taip kenkiant dar ir gamtai, ESO atstovas sakė, kad šioje gatvėje esanti infrastruktūra nepatenka į prioritetų sąrašą.

„ESO vykdo veiklą numatydama ją ilgalaikiuose investiciniuose planuose. Vadovaudamiesi ilgalaikiuose planuose numatytais darbais, vykdome įvairius elektros tinklo rekonstrukcijos darbus: oro linijos keičiamos kabelių linijomis, jos remontuojamos ar atnaujinamos, investuojama į tinklo automatizavimą, elektros pastočių rekonstrukciją ir pan. Investicijos nukreipiamos tikslingai į tas elektros tinklo vietas, kuriose daugiausia gedimų, jos įrengtos miškingose vietovėse ir pan.- paprasčiau tariant, į tas elektros tinklo vietas, kuriose pasiekiama didžiausia nauda, užtikrinant skirstomojo tinklo efektyvumą ir patikimumą.

Nepaisant to, kaip jau minėta, prioritetas teikiamas miškingose vietovėse esantiems 10 kV tinklams, kaip tai numatyta 10 metų investiciniame plane ( skiltis „Investicijų planai“), kuris kasmet atnaujinamas. Taip pat investicijos kruopščiai planuojamos ir detalizuojamos trimečiuose investicijų planuose. Visi šie dokumentai kruopščiai derinami su atsakingomis institucijomis“, – rašoma atsakyme.

Kuršių nerijoje elektros stulpų neliko

Kol sostinės gyventojai kol kas dar priversti kai kuriose rajonuose matyti kabančius elektros laidus, Kuršių Nerijoje aukštos įtampos laidų slėpimo po žeme imtasi prieš porą metų.

Kaip 2018-ųjų rudenį skelbė „Lietuvos žinios“, požeminių kabelių tiesimo darbai tuo metu jau buvo pradėti šiaurinėje pusiasalio dalyje.

„Pagaliau pusiasalyje nebeliks kraštovaizdį darkančių svetimkūnių, o savivaldybės gyventojams bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos tiekimas“, – dienraščiui tuomet sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Jis aiškino, kad tokių priemonių imtasi, kad būtų išvengta nepatogumų, patiriamų, kai dėl oro sąlygų elektros energija dingsta.

Kaip šių metų liepą buvo skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje, per kelerius metus vykusią rekonstrukciją, iš viso Kuršių nerijoje 99 km oro linijų pakeista į požeminius kabelius.