Būtent šis gydytojas pirmasis siekė pasauliui pasakyti tiesą dėl COVID-19 viruso grėsmės masto, tildytas Kinijos valdžios, pats susirgęs šia liga mirė. Taip pat atidengta simbolinė lentelė, skirta įprasminti ir Lietuvos medikų darbą, kurie pirmosios koronaviruso bangos metu neskaičiavo valandų gelbėdami gyvybes, rašoma savivaldybės pranešime.

Rugpjūčio 7-ąją suėjo pusė metų, kai gydytojų bendruomenė neteko Uhano gydytojo L. Wenliango, išdrįsusio nusiųsti žinutę pasaulio šalių sveikatos sistemoms, kokiems iššūkiams joms reikia ruoštis, tačiau Kinijos valdžios norėtas nutildyti, todėl rugpjūčio mėnuo ir pasirinktas šiai akcijai įgyvendinti.

Pasak Vilniaus mero R. Šimašiaus, idėja tam tikslui pasodinti ginkmedį gimė prieš kurį laiką, dar karantino metu, kuomet norėjosi ir Vilniaus mieste pažymėti sunkią visų kovą su koronavirusu, pokyčius, kurie atėjo į mūsų gyvenimą, tuo pačiu miesto istorijoje įrašant priminimą ir apie pandemijos ištakas, kur viskas prasidėjo, tiesos svarbą ir laisvą žodį.

Simboliškai pasirinkta ir Vilniaus erdvė, kurioje sutarta sodinti beveik 3 metrus siekiantį jauną medį. Šalia VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro, kuriame pirmosios bangos metu buvo ir tebėra hospitalizuojami sunkūs COVID-19 sergantys pacientai, esantis kiemas buvo tinkama ir erdvi vieta medžiui pasodinti.

Foto: Vilniaus miesto savivaldybė

„Nuo to momento, kai jaunas akių ligų gydytojas iš Uhano ligonihės perspėjo pasaulį apie artėjančią pandemiją, po mėnesio pats užsikrėtė ir mirė nuo koronaviruso sukeltos ligos, pasaulis jau pergyveno pirmąją koronaviruso bangą, palietusią 22 mln, žmonių, atnešusią 800 000 mirčių, Lietuvoje susargdinusią 2,5 tūkstančio žmonių ir pareikalavusią 80 mirčių. Pandemijai prasidėjus medikai turėjo stoti į atkaklią kovą, Santaros klinikoms teko vadovauti Vilniaus regionui, organizuojant procesus, susijusius su Covid-19, tačiau šiandien Lietuva jau yra garbingame sąraše šalių, sėkmingai įveikusių pirmąją pandemijos bąngą. Nors gerai išmokome jos duotas pamokas, bet dar ne viską žinome apie šią klastingą virusą ir turime atsakingai ruoštis tolesniam darbui. Todėl šis vaistinių savybių turintis medis tegu simbolizuoja darbą, kurį dar turime nuveikti kaip medikai, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius.

Šalia pasodinto ginkmedžio taip pat atidengta ir simbolinė lentelė, kuri primena vilniečiams, taip pat Santaros klinikose dirbantiems medicinos darbuotojams, kad tai kartu ir sostinės padėka „visiems gydytojams, beatodairiškai kovojantiems už žmonių sveikatą”.

Renginyje taip pat dalyvavo Santaros klinikų medicinos darbuotojai, gydytojai, pro langus šventę stebėjo ir čia nuo koronaviruso sveikstantys pacientai.

Pažymėtina, kad ginkmedis daug gydomųjų savybių turintis medis, dėl to dar vadinamas jaunystės medžiu, Kinijoje ir Japonijoje nuo senų laikų auginamas prie šventyklų. Į Europą, kur paprastai sutinkamas parkuose ir botanikos soduose, iš Rytų atvežtas XVIII a. pradžioje. Lietuvoje šis medis gana retas, tačiau specialistų vertinimu, kuo mažesnis augalas, tuo geresnis jo prigijimas, paprastesnė priežiūra mūsų klimato sąlygomis.