Šiltą antradienio vakarą kiemelyje prie Trakų viešosios bibliotekos rinkosi žingeidūs Trakų kinomanai mėgautis kino seansu po žvaigždėtu dangumi. Žiūrovus traukė įdomaus siužeto ir puikių atsiliepimų sulaukęs lenkiškas filmas bei neeilinės asmenybės vizitas Trakuose – gyvai pasiklausyti R. Zemkausko norėjo tikrai ne vienas, rašoma bibliotekos pranešime.

„Filmas Jums patiks arba ne“, – pirmojo sakinio metu suintrigavo vakaro svečias. – „Tai priklausys nuo Jūsų dabartinės būsenos, nuotaikos, nuo to, kas sėdi šalia“. Festivaliai ta terpė, pasakojo kino kritikas, kur gali skleistis kinas, kaip menas. Kinas siekia būti matomas. Vakaro svečias argumentuotai dėstė, kad yra trijų rūšių festivaliai: industrijos, kritikų bei publikos, ir atskleidė, kuo jie skiriasi. Žiūrovinis festivalis „Kino pavasaris“, anot svečio, yra daug nuveikęs populiarindamas kiną Lietuvoje.

Pristatydamas vakaro filmą „Kristaus kūnas“, R. Zemkauskas teigė, jog lenkų kino mokykla yra viena geriausių pasaulyje, o lenkų operatoriai pasižymi itin puikiu jausmu vaizdui. Lenkų kinas artimas mums kultūriškai: suprantamas ir perskaitomas, bylojantis apie mūsų problemas, be to, gebantis drąsiai analizuoti religines temas. Tai jauno režisieriaus, kilusio iš menininkų šeimos, jau trečias stiprus darbas. Apibendrindamas, R. Zemkauskas akcentavo, jog galutinis kino filmo rezultatas – nenuspėjamas žavingas atsitiktinumas, o vienas svarbiausių dalykų, ko siekia režisierius iš aktorių meniniame filme – tikrumas.

Žiūrovų reakcija išdavė, jog susitikimas buvo itin įdomus – jautėsi abipusis teigiamas santykis tarp pašnekovo ir žiūrovo, girdėjosi skardus juokas, netrūko ovacijų, klausimų. Kokybiškas vaizdas, puiki akustika, paveikus filmas, šarmingas vakaro svečias – sudedamosios dalys, kurių dėka vakaro paveikslas nusidažė sodriomis spalvomis. Biblioteka dėkoja gausiai susirinkusiai publikai ir svečiui už puikų ir įsimintiną vakarą.

Po savaitės rodytas korėjiečių režisieriaus Bong Joon-ho „Parazitas“, apdovanotas „Auksine palmės šakele“ ir net 4 „Oskarais“ (Pietų Korėja, 2019), pasakojo šeimos gyvenimo idilę, persunktą juodu humoru, dėl ko filmo pirmoji dalis nuteikė gan pozityviai, o vėliau visas siužetas apsivertė aukštyn kojom. Filme kuriama itin įtraukianti įtampos ir nežinios atmosfera. Pasak paties režisieriaus, jis siūlo įspūdingą intelektualią pramogą, kurią vadina „komedija be klounų ir tragedija be blogiukų“. Filme vaizduojami itin ryškūs klasių skirtumai ir iš to kylančios įvairios peripetijos. Nagrinėjama socialinė atskirtis, žmogaus nevisavertiškumas, jautimasis kitokiu ir pašaliniu bei iš to kylanti drama. Išjausti ir išgyventi kartu su pagrindiniais herojais anapus ekrano įtaigiai kuriamą dramą, žiūrovams nesutrukdė ir gan vėsokas liepos 7-osios pusiaunaktis.

Šios savaitės repertuare du filmai – liepos 14 d., 22 val. kviečiame pasižiūrėti režisierės Alice Winocour kino filmą „Proksima“ (Prancūzija, 2019). Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė žymi prancūzų aktorė Eva Green. Filmas pasakoja apie astronautų gyvenimą, santykius, emocinį ryšį, pasirinkimus bei pasekmes. Ką išgyvena žmogus, atsisveikindamas su savo gimtąja planeta, ir kaip jaučiasi motina, palikdama savo vaiką? Kitas kino seansas – Onuškyje. Liepos 16 d., 20 val. Onuškio kultūros namų salėje rodysime „Kafarnaumą“ (rež. Nadine Libaki, Libanas, Prancūzija, Jungtinės Valstijos, 2018). Tai tūkstančius žiūrovų anapus ekranų pavergusi kino juosta, kurioje vaizduojama skaudi Libano gatvių realybė ir vaikų bejėgiškumas prieš vyraujančią sistemą pagrindinio herojaus dvylikamečio Zaino akimis.