Pagal SĮ „Vilniaus plano“ architektų ir inžinierių projektą, čia buvo ne tik įrengta patogesnė sporto infrastruktūra, bet ir palikta erdvės ateities veikloms, kurias kurs patys vilniečiai ir miesto svečiai. Todėl teritorijoje, be sporto aikštelių (krepšinio, tinklinio, gimnastikos), riedlenčių parko ir vaikų žaidimų zonos, rytinėje teritorijos dalyje paliekama laisvos veja apsėtos erdvės – tai neoficiali rezervacija kitoms veikloms. Beveik 9 hektarų Baltojo tilto aikštyno plote iš viso veiks devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, kurios jau turi ir atitikimą europiniams standartams liudijantį FIBA pažymėjimą. Tarptautinio lygio varžyboms pritaikyta ir didžiausia smėlio tinklinio aikštelė, rašoma savivaldybės pranešime.
Teritorijos aukščių skirtumus projektuotojai išnaudojo amfiteatrams greta sporto zonų įrengti. Panašiu principu suformuotas ir šlaitas prie krantinės, kuriame numatomos sėdėjimo vietos, o prieš jas montuojama platforma (pontonas) ant vandens. Ši platforma galės būti naudojama renginiams ar laivelių švartavimui. Šioje zonoje, kaip ir dalyje kitų dešiniosios Neries krantinės atkarpų, tęsiami šlaito tvarkymo darbai.
Krantinėje įrengti papildomi pandusai (rampos), suskaidyti tarpinėmis aikštelėmis, taip siekiant pritaikyti erdvę žmonėms su negalia bei tėveliams, stumiantiems vežimėlius su vaikais. Krantinių apatinėje dalyje sprendinių pasirinkimą daugiausia lėmė pavasarinio ledonešio tikimybė, kai vanduo didele jėga kartu su ledo lytimis stumiasi upės vaga. Atsižvelgiant į tai, krantinių apšvietimas, terasų dangos ir kiti smulkesni elementai (pavyzdžiui, turėklai, suoleliai, šiukšliadėžės ir kt.) buvo projektuojami išlaikant saugų atstumą iki vandens.
Kadangi teritorija prie Baltojo tilto yra gerai pasiekiama ir gausiai lankoma miestiečių, jos rekonstravimo darbai tapo iššūkiu statybos darbus atliekančioms įmonėms. Pavyzdžiui, rangovams teko pakartotinai išlieti guminę vienos krepšinio aikštelės dangą, kuri, dar nesustingusi, vieno sporto entuziasto dviračio padangų buvo sugadinta jau po pusdienio.
Vos prieš kelis mėnesius pasodintiems želdiniams (krūmams, žolynams bei medžiams) ir pievai, kur įprastai kildavo oro balionai ir vykdavo daugiausia žiūrovų sutraukdavusios vasaros šventės, dar reikalinga nuolatinė priežiūra ir gausus laistymas. Naujai užsėta veja, kaip galima pastebėti, dygsta nevienodai ir dar nėra labai tvirta, todėl šį sezoną didžioji pieva bus prižiūrima reikliau. Atidumo saugant veją bus prašoma ir iš baidarių sporto mėgėjų, kurie jau bene mėnesį irgi naudojasi baidarių iškėlimo uosteliu.
Nors projekto koordinatoriams teko patirti koronaviruso pandemijos šalutinį poveikį – iš Italijos dėl ilgai neveikusios gamyklos vėlavo atkeliauti dalis šviestuvų, – artimiausią mėnesį aikštynas turėtų būti šviesus ir vakarais. Nuo vandalizmo aktų jau netrukus jį saugos filmavimo kameros.
Paskutiniams statybos projektų štrichams ir „postatybinių dulkių“ nušluostymui visada prireikia laiko. Baltojo tilto aikštyno atveju „dulkes“ pakeitė liūtys, dėl kurių teko keliskart sėti žolę ir valyti smėliu užneštus plotus. Bet visi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti dar iki šių gamtos išdaigų.
Netrukus laukia šventė – artimiausią pirmadienį popiet ji prasidės nuo sporto profesionalų šou – savo įgūdžius demonstruos riedlentininkai, gimnastai, krepšininkai ir tinklininkai. Bet jau nuo 14 val. dalyvauti atvirose tinklinio, gatvės gimnastikos, riedlenčių, stalo teniso pamokose, žaisti krepšinį 1x1, dalyvauti baudų mėtymo, tritaškių konkursuose galės visi norintieji.
