Kviečia atsakingai elgtis su elektronikos atliekomis

„Pagrindinė šio projekto žinutė – kvietimas atsakingai rūšiuoti, rinkti bei tvarkyti elektronikos atliekas. Būtent tokia visuomenės pozicija galėtų suteikti senai elektronikai naują skrydį – galimybę jų perdirbti tiek, kiek tik įmanoma, o patiems gyventi švariau. Tokia elgsena tampa vis svarbesnė: per pastarąjį dešimtmetį elektronikos ir IT įtaka žmonių gyvenime augo, tad nenuostabu, kad elektronikos atliekos įvardijamos kaip sparčiausiai auganti atliekų rūšis pasaulyje“, – sako EPA projektų vadovė Laura Jurevičienė.

Anot L. Jurevičienės, šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje perdirbama vos apie penktadalis elektronikos atliekų, o per metus jų susidaro apie 50 mln. tonų. Lietuvoje turime dar vieną problemą – kaip rodo EPA inicijuoti tyrimai, labai daug žmonių kaupia šias atliekas namų aplinkoje – stalčiuose, sandėliukuose, rūsiuose, kiemuose. Netinkamomis sąlygomis laikomos ar patekusios į sąvartynus jos tampa toksiškais, aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingais teršalais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Atpažinsime miestuose matomų paukščių siluetus

„Panaudotus daiktus savo kūrybiniams sprendimams pasirenku ne pirmą kartą. Vienam kūriniui teko rinkti panaudotus lūpdažius. Ši meninės kūrybos strategija nėra naujiena – priešingai, ją pastaruoju metu renkasi vis daugiau menininkų, kuriems ne tas pats, kaip naudojami gamtos ištekliai ir kuriems rūpi tvaraus gyvenimo idėjos. Šįsyk man pasirodė itin prasminga sujungti mane įkvepiančią paukščių temą, tvarumo idėją bei technologijas. Galima sakyti, kad sukūriau elektroninį meno kūrinį, o jo estetinis ir technologinis sprendimas kalba apie rimtą žmonijos rūpestį“, – pastebi instaliacijos kūrėja A. Kišonaitė.

Instaliacijos kūrėja prie pamėgtos paukščių temos sugrįžo dar neišbandytu būdu – sukūrė juos iš senų mobiliųjų telefonų, planšečių, ausinių, barzdaskučių, lygintuvų, ventiliatorių, elektroninių žaislų ir kitokios smulkios nebenaudojamos elektronikos įrangos. Anot A. Kišonaitės, čia vietą rado daugeliui pažįstami, Vilniaus miesto žaliosiose zonose dažnai matomi paukščiai – zylės, sniegenos, o taip pat Lietuvos miestus mėgstančios varnos, kuosos ir balandžiai.

Foto: Adas Vasiliauskas

„Mėgstu stebėti paukščius, kurie man simbolizuoja laisvę. Keltu keliaudama į Nidą ir atgal žaviuosi žuvėdromis, turiu prisijaukinusi du mane aplankančius balandžius. Manau, man pavyko atkartoti šių paukščių siluetus, ir žiūrovui nebus sunku atskirti, kas yra kas“, – apie jai artimą temą pasakoja A. Kišonaitė.

Sukaupti kūrybai reikalingų atliekų jai padėjo žmonės iš visos Lietuvos – nešė jas į projektui skirtą konteinerį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ar perduodavo kitais būdais.

Kvies pasigrožėti visą vasarą bei rugsėjį

Instaliacija yra pakelta 4 metrus virš žemės ir žada du skirtingus reginius – dieninį bei naktinį, įjungus LED apšvietimą. Vilniečiai ir sostinės svečiai šia instaliacija galės grožėtis iki rugsėjo 30 dienos. Projektas taip pat dalyvauja ir „Kultūros nakties“ festivalio programoje.

Anot EPA projektų vadovės L. Jurevičienės, Vingio parko prieigos ties M. K. Čiurlionio gatve projekto instaliacijai pasirinktos tikslingai. Į Vilniaus istorijai reikšmingą parką veda gatvė, siejama su ypatingą ryšį su gamta turėjusio ir savo kūryboje tai perteikusio lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu.

„Mūsų projektas nėra kvietimas kurti meną iš elektronikos atliekų. Instaliacija ties Vingio parko vartais – ne tik talento, bet ir technologijų išmanymo reikalaujantis darbas. Geriausia, ką galime padaryti su elektronikos atliekomis – pasirūpinti, kad jos patektų į įgaliotų tvarkytojų rankas“, – aiškina EPA projektų vadovė.