Šios dirbtuvės – pirmas žingsnis įgyvendinant „Vilnius Connect“ projektą, kuriuo ketinama pertvarkyti Vilniaus geležinkelio stoties teritoriją ir joje įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą, išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, pagerinti Naujininkų rajono jungtį su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu.
Dirbtuvėse dalyvavo Lietuvos ir užsienio architektų urbanistų komandos: Bauland, Do Architects, MGMP, MMAP, „Pupa“, „Outofbox“, „Unitectus“, taip pat buvo įtraukti Savivaldybės, Geležinkelio ir Autobusų stočių atstovai, aplinkinių bendruomenių aktyvistai, projektų vystytojai, architektūros studentai.
Ekspertai rekomenduoja mažinti viešojo transporto poveikį stoties aikštės erdvei, suformuoti jos erdvę numatant tūrinius erdvės elementus, kurti žalių erdvių tinklą, plėtoti pėsčiųjų ir dviratininkų žiedinį važiavimą aplink teritoriją. Suformuoti sezoniškus vietinių augalų želdynus.
Taip pat rekomenduojama siekti, kad būtų viena bendra stotis – teritorija būtų patogi keisti keliavimo rūšį. Tam reikia užtikrinti tiek požeminį, tiek antžeminį susisiekimą su „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka ir pagrindine stotimi, o aplink stotį telkti viešąsias ir visuomenines funkcijas. Ekspertų nuomone, transporto mazgo šiaurės vakarinėje dalyje galimas intensyvesnis užstatymas.
Teritorijoje rekomenduojamas subalansuotas užstatymas, siūloma juo akcentuoti rytinį ir vakarinį teritorijos kampą. Svarbu išnaudoti ir tinkamai pritaikyti unikalią esamų gamybinių depų erdvinę struktūrą ir suformuoti formuoti naują traukos centrą palei Pelesos g., skirtą pirmiausia Naujininkų gyventojams.
Ekspertai siūlo kiek įmanoma atkurti istorinį gatvių tinklą, o naujos jungtys turėtų tarnauti ne tik kaip tiltai, bet ir kaip viešosios erdvės – jų kiekį būtina racionaliai pagrįsti ir įvertinti. Verta ištirti galimybę Pelesos g. transporto srautą nuleisti į bėgių lygį, o galinę viešojo transporto stotelę daryti arčiau oro uosto.
Kaip viskas vyks toliau?
Šių rekomendacijų pagrindų siūloma parengti keletą variantų ir juos patikrinti atliekant strateginio poveikio aplinkai (SPAV) vertinimą, atlikti išsamesnes sociologines apklausas ir įvertinti jau esamą viešųjų erdvių potencialą aplinkiniuose rajonuose (Senamiestyje, Naujamiestyje, Naujininkuose, Rasose). Atskirų objektų architektūrinius konkursus būtina organizuoti tik tuomet, kai bus aiški bendra visos teritorijos struktūra.
Artimiausiu metu turėtų būti pradėtas ir 2020 m. pirmoje pusėje baigtas SPAV ataskaitos rengimas. Kartu vyks viešosios diskusijos ir veiks kūrybinių dirbtuvių ekspertų grupė. Teritorijos detalusis planas numatomas teikti tvirtinti iki 2021 m.
