Dešiniajame Verknės upelio krante stovi senas Aukštadvario miestelis. Šešiolikto amžiaus pradžioje vietovę dažnai lankydavo Lietuvos kunigaikščiai. Aukštoje vietoje pastatytas dvaras buvo turtingas ir didelis. 1518 metais iškilo pirmosios bažnyčios bokštai. Kiek vėliau Aukštadvariui suteiktos miestelio teisės ir privilegijos.

Karalius Aukštadvarį padovanojo iš Maskvos pabėgusiam didikui Jonui Lackiui. O bajoro palikuonys šeimininkavo mieste daugybę metų. Netoli miestelio stovintis Aukštadvario piliakalnis tarpukaryje vadintas pilies kalnu. Padavimai teigia, kad piliakalnio istorija liudijo Lackių giminės ištakas.

Jonas Lackis iš Maskvos bėgo bijodamas rusų keršto ir caro rūstybės. Įsimylėjo maskvėno gražuolę žmoną, ir ją pagrobė. Nuskriaustas rusų bajoras ieškojo teisybės, tačiau niekas nenorėjo pyktis su galingu Jonu Lackiu. Pajutęs pavojų dėl apkalbų, lietuvis konkurentą liepė pakabinti už kojų ir nuplakti. Žiaurus smurtas sukėlė kitų Maskvos bajorų pyktį. Maskvėnai būriais pradėjo puldinėti Jono namus. Išsigandęs didikas pasiėmė pagrobtąją žmoną ir pasitraukė į Lietuvą.

Bajoras suvarė į miestelio aikštę visus baudžiauninkus ir liepė nuplakti. Priežastis – abejingai gesintas gaisras. Žmonės išsibėgiojo į miškus, miestelyje liko tik vaikai ir seniai.
Tomas Sušinskas

Lietuvoje buvo gana maloniai sutiktas, kartu su juo atvyko keli šimtai rusų sentikių. Visi apsigyveno Aukštadvario apylinkėje. Jono Lackio anūkas tapo žemaičių seniūnu ir 1629 m. pastatė Aukštadvarį mūrinę bažnyčią ir Domininkonų vienuolyną. Vienuoliai įsteigė mokyklą, tačiau mokytojai engdavo lietuvių vaikus ir vertė kalbėti lenkiškai.

Aukštadvaris
Foto: Autoriaus archyvas

Paskutinio Lackio rūmai stovėjo Aukštadvario piliakalnio viršūnėje. Pilaitę niokojo gaisrai, žuvo gražuolė žmona ir vienintelis sūnus. Bajoras suvarė į miestelio aikštę visus baudžiauninkus ir liepė nuplakti. Priežastis – abejingai gesintas gaisras. Žmonės išsibėgiojo į miškus, miestelyje liko tik vaikai ir seniai.

Po nepavykusio sukilimo 1832 metais rusai panaikino domininkonų vienuolyną ir parapiją, konfiskavo visus turtus. Lackių giminės statytą bažnyčią pavertė cerkve, o vienuolyną kareivių kazerma. Daugybę dešimtmečių miestelio katalikai neturėjo savo šventovės. Aukštadvaris tapo provoslavų parapija, o katalikų kunigą A. Jakavičių ištrėmė į Sibirą.

Netoli Aukštadvario stūkso Šibos arba Kartuvių kalnu vadinamas piliakalnis. Kalno viršūnėje pagonys lietuviai pasistatė pilį. Vėliau ši vieta puikiai tiko egzekucijoms vykdyti.
Tomas Sušinskas

Pirmojo pasaulinio karo metu bažnyčioje virtusioje cerkve vokiečiai laikė grūdus. Vėliau Lenino revoliucijos apakinti bolševikai šventoriuje įsirengė šokių salę. Vietos gyventojai į tokius šokius nevaikščiojo. Todėl armoniką čirpindavo vieninteliai raudonarmiečiai, o nuo sakyklos skambėjo rusų komisarų prakalbos.

Netoli Aukštadvario stūkso Šibos arba Kartuvių kalnu vadinamas piliakalnis. Kalno viršūnėje pagonys lietuviai pasistatė pilį. Vėliau ši vieta puikiai tiko egzekucijoms vykdyti.

Aukštadvaris
Foto: Autoriaus archyvas

Devynioliktame šimtmetyje dvarininkai kardavo nepaklusnius baudžiauninkus. Dar anksčiau švedų karininkai naikindavo lietuvius. Napoleono žygio į Rusiją metu prancūzai gyvybę atimdavo saviškiams: dezertyrams ir marodieriams.

Devynioliktame amžiuje apylinkėse siautė plėšikų gauja. Antrojo sukilimo prieš caro valdžią metu sukilėliai išgaudė plėšikus po vieną. Kartuvių kalnelio medžių šakose tabaluodavo ištisas kojų miškas.

Todėl vėliau vietiniai vengdavo piliakalnio iš tolo. Mamos kalnelio šmėklomis gąsdindavo nepaklusnius vaikus. O drąsesnis kaimo jaunimas kasinėdavo papėdes tikėdamasis rasti užkastas auksines Napoleono monetas.

Po pirmojo pasaulinio karo ūkio jau nebebuvo. Vokiečiai nuo kranto pyškindavo žuveles ir samčiais traukdavo iš tvenkinio.
Tomas Sušinskas

Bene garsiausia Aukštadvario apylinkėse yra Napoleono kepure vadinama kalva. Padavimuose galima rasti įvairių piliakalnio legendų. Senoliai porina, kad nuo piliakalnio Napoleonas apžvelgęs panoramą. O papėdėje stūksojo tūkstančių kareivių stovykla. Kiti mano, kad Napoleono kepurės forma priminė kalvos siluetą. Tarpukaryje kalvoje kasinėdavo vietinis jaunimas. Rasdavo įvairiausių tautų sidabrinių monetų.

Aukštadvaris su visais savo piliakalniais strategiškai buvo labai svarbi vieta. Kryžiuočių ordinui miestelis buvo pakeliui į Vilnių ir Trakus. O apylinkėse buvusios pilys užkirsdavo kelią atėjūnams. Aukštaičių ir vokiečių kraujas liedavosi upeliais.

Miestelis prieš Didįjį karą garsėjo pelną nešančiu žuvininkystės verslu. Inžinierius Maliauskas 1906 m. dvare įrengė žuvų auginimo ūkį. Kasmet eksportuodavo keturias tonas žuvies. Penkiolikos tvenkinių žuvų ferma buvo laikoma bene geriausia visoje carinėje Rusijoje. Prekes eksportuodavo į Maskvą, Berlyną, Kijevą. Lietuviškas žuvis ragaudavo caro svita Petrapilyje. Po pirmojo pasaulinio karo ūkio jau nebebuvo. Vokiečiai nuo kranto pyškindavo žuveles ir samčiais traukdavo iš tvenkinio.