Šimto sluoksnių nereikia: užteks trijų

Norint tinkamai apsirengti šaltu oru, pakanka trijų, tačiau gerai apgalvotų sluoksnių. Ress.lt darbo rūbų internetinės parduotuvės savininkas Ignas Meldaikis aiškina, kad visa paslaptis slypi apgalvotame skirtingų rūbų sluoksniavime – jis įvardija, į ką reikėtų atkreipti didžiausią dėmesį teisingai pasirenkant kiekvieną iš trijų sluoksnių.

Bazinis sluoksnis. Apatiniai drabužiai turi išgarinti visa prakaitą ir palaikyti kūną sausą. Mažai judant, rekomenduojam merino vilnos ar natūralių audinių apatinius. Judant daugiau, naudojami sintetiniai apatiniai drabužiai.

Vidurinis sluoksnis (izoliacinis). Dažniausiai fleece audinio sluoksnis, sulaikantis kūno temperatūrą ir sulaikantis šaltį iš išorės. Šis sluoksnis neturėtų būti labai storas. Rekomenduojami džemperiai ar kelnės su gramatūra 200-280 g/m2, 100 proc. Poliesteris. Jis siūlomas dėl to, kad jis žymiai geriau išgarina prakaitą ir neleidžia kūnui šalti.

Išorinis sluoksnis. Tai yra jūsų išorinė gynybos linija. Šis sluoksnis yra skirtas apsaugoti apačioje esančius sluoksnius nuo sniego, lietaus ir vėjo. Striukės, kelnės – svarbiausia nepralaidumas vėjui bei vandeniui. Gali būti pakankamai ploni drabužiai, bet svarbu, kad apsaugotų nuo įvairių gamtos stichijų, tokių kaip lietus ar vėjas.

„Apibendrinant, nėra blogo drabužių pasirinkimo, jei žmogus juos tinkamai sluoksniuoja“, – pabrėžia I. Meldaikis.

Sušalti neleidžia naujos technologijos

Darbo ir laisvalaikio rūbų parduotuvės „Darbo rūbai“ atstovė Goda Koriznaitė teigia, kad pastaruoju metu atsiranda vis naujų rūbų gamybos technologijų, neleidžiančių sušalti. Pavyzdžiui, renkantis išorinius rūbus, šie dengiami specialia PU membrana, kuri nepraleidžia drėgmės į vidų. Kadangi ši technologija praleidžia vandens garus į išorę, kūnas ne tik apsaugojamas nuo išorinės drėgmės, bet ir „kvėpuoja“.

Šaltis

Jei labai bijote šalčio, nanotechnologijų pagalba rūbus galima impregnuoti – tam esama įvairių nano-purškiklių, naudojamų ir laisvalaikio rūbams, ir batams. G. Koriznaitė juokiasi, kad su tokia apsauga galima net ir baloje ramiai stovėti, nebijant, kad drėgmė pateks į vidų.

„Renkantis viršutinį rūbą – striukę ar kombinezoną – svarbu, kad jie turėtų lydytas siūles. Dažniausiai laisvalaikio rūbai to neturi. Yra vandeniui atsparūs užtrauktukai, o jei jų nėra, išoriniai rūbai turi turėti ant užtrauktukų esančius atvartus. Lietus ir sniegas dažniausiai pataiko būtent į pečius ir užtrauktukus – per ten žmonės peršlampa dažniausiai“, – paaiškina G. Koriznaitė.

Kartais turbūt jaučiame, kad apsirengėme šiltai, minusinė temperatūra kaip ir nebaisi, tačiau jaučiamės suvaržyti – atrodo, kad keli sluoksniai rūbų ne tik šildo, bet ir varžo judesius. Dėl to „Darbo rūbai“ atstovė pataria atkreipti dėmesį į rūbų kirpimą.

Gerai yra tai, kad dabartiniai išoriniai rūbai yra siuvami su kirpimu, kuris nevaržo judesių. Geriausia, kai rankovės išsiuvamos į pažastį ir turi platesnį įsiuvą. Jei ji įstrižinė, nejaučiame išvis jokio suvaržymo“, – teigia ji.

G. Koriznaitė pataria atkreipti dėmesį ir į tai, ar striukė turi viduje papildomą apsaugą nuo vėjo. Vėjuotą dieną galima užsisegti vidinį pamušalą su guma, kuris aptempia kūną – tuomet šaltis į vidų nebepatenka. Pravartu ir tai, kad rankovių viduje būtų trikotažinė rankovė, užsimaunanti per pirštą – taip dar geriau apsisaugoma nuo vėjo.

„Šiais laikais nebereikia rengtis 50 sluoksnių, kai šalta. Tam yra įvairūs termo rūbai. Juos reikia rinktis pagal tai, ką veikiate lauke: jei daug bėgiojate, žaidžiate, reikia galvoti apie termo rūbus, kurių sudėtyje yra poliesterio, nailono arba spandekso. Spandeksas suteikia elastingumo, o skirtingo tankumo nailonas ir poliesteris daug greičiau išgarina susidariusią drėgmę. Galima pastebėti, kad labiausiai prakaituojančiose vietose termo rūbų audiniai yra retesni“, – sako G. Koriznaitė.

Žmonės žiemą

Anot pašnekovės, termo rūbai, savo sudėtyje turintys vilnos arba merino vilnos, yra malonesni kūnui ir laikomi šilčiausiais. Merino vilna pasižymi antibakterinėmis ir šilumos išgarinimo savybėmis. Daugiau vilnos savo sudėtyje turintys termo rūbai tinka tiems, kurie lauke laiką leidžia ramiau.

Vis dėlto, termo rūbai turi būti dėvimi teisingai – jie turi būti prigludę prie kūno. „Jie išlaiko šilumą visai kaip ir naro kostiumas. Visą žmogaus sugeneruojamą prakaitą jis šildo, neleidžia jam atvėsti, bet tuo pačiu ir garina vėdinant. Kadangi prakaitui leidžiama išeiti, nedirginama oda, todėl termo rūbus galima be baimės dėvėti ir ilgesnį laiką“, – aiškina ji.

Rūbus reikia rinktis atsižvelgiant į savo aktyvumą

Tad kaip išsirinkti sau tinkamiausius termo rūbus? Apie jų skirtumus plačiau papasakoja parduotuvių tinklo „Sportland” aprangos vadybininkė Indrė Žilinskaitė.

Tradiciniai termo rūbai. Jeigu norite tiesiog lengvo šilto pojūčio ir net negalite pagalvoti apie merino vilnos termo apatinius, tada jums tiktų tradicinis, kuris tinka visai jūsų veiklai. Pagamintas iš 100 proc. sintetinio pluošto, kurį naudoja įvairių sričių profesionalai visame pasaulyje siekdami puikios šilumos izoliacijos. Šis audinys atskleidžia geriausias savo savybes, kai yra dėvimas po kitais sluoksniais ir tiesiogiai turi sąlytį su oda. Jis puikiai sugeria ir išstumia drėgmę nuo odos į kitus aprangos sluoksnius, taip leisdamas jausti sausą šilumą ir garantuoja patogumą.

Vidutinio arba aukšto intensyvumo veiklai tinkami rūbai. Jie ypatingai greitai ir efektyviai pašalina drėgmę nuo odos paviršiaus, nes yra iš dvigubų sluoksnių- besiliečiančiu su oda bei švelniu poliesteriu iš išorės, kas dar labiau pagreitina drėgmės pašalinimą. Šią aprangą galima dėvėti kaip artimiausią kūnui sluoksnį šalčiausiu metų laiku, arba kaip vienintelį sluoksnį, tinkantį šiltesniu metų laiku. Šie termo apatiniai tinka bėgimo, slidinėjimo, ar kokio kito žiemos sporto metu.

Nedidelio intensyvumo veiklai tinkami rūbai. Tačiau yra ir termo apatinių, kurie tinka nedidelio intensyvumo veiklai, kuri reikalauja didelio šilumos jausmo, pvz kaip žvejybai, medžioklė ir kt. Tai 100 proc. merino vilnos apatiniai, jie itin minkšti, natūraliai turintys puikias šilumos izoliacines savybes, nes vilna užtikrina ypatingą komfortą bei šilumą šalčiausiomis dienomis

Sniegas Vilniuje

Anot I. Žilinskaitės, visų svarbiausia išsiaiškinti, ką žmogus veiks lauke. Nuo to priklauso, ką jis turėtų rengtis. Anot jos, svarbiausia, kuo reikėtų pasirūpinti šalčio bijantiems žmonėms – kad striukės, kelnės, batai būtų atsparūs vandeniui, suteikiantys šilumą.

„Taip pat išsirinkti tinkamus termo apatinius bei flysus (antrą sluoksnį), kuris padidina šilumos jausmą, atitinkamai turi turėti pirštines bei kepures. Atšiauriomis sąlygomis, jeigu yra nedidelis intensyvus geriausiai tinka natūralūs pluoštai: medvilnė, vilna, nes jie ilgiau sulaiko šilumą“, – aiškina I. Žilinskaitė.

Kadangi didžioji šilumos dalis išeina per mūsų galūnes, „Sportland” aprangos vadybininkė pataria visuomet turėti kokybiškus, neperšlampamus batus, bei šiltą kepurę, pirštines, patikimą striukę, kuri būtų atspari drėgmei ir, žinoma, kokybiškus termo apatinius.

Jau vasario 9-ą dieną Liepkalnyje įvyks pirmasis Lietuvoje žiemos pramogų ir muzikos festivalis „PŪGA“. Bilietus į festivalį „Pūga“ galima įsigyti nuo sausio 8 d. „Tiketoje“.