Slidinėjimo mėgėjų Lietuvoje daugėja

Jeigu kas nors turite svajonę išmokti slidinėti, ją išpildyti galima ir nevykstant į Alpes. Mažesni, bet ne ką prastesni kalnai stūkso Vilniuje, Liepkalnyje, kur yra įsikūrusi Liepkalnio slidinėjimo mokykla. Jos vadovas Laurynas Juodeška pasakoja, kad anksčiau Lietuvoje išties nebuvo gerų sąlygų slidinėti, todėl lietuviams tekdavo keliauti į Slovakiją ir kitas šalis, kur tokia galimybė yra suformuota pačios gamtos.

„Labai daug slidinėjančių žmonių važiuodavo į keliones, į artimiausias ir tolimesnes grupėmis, autobusais. Ten būdavo vienas instruktorius visam autobusui ir žmonės kažkaip mokėsi, čiuožė. Daugiau gal tai vyko mėgėjiškai“, – juokauja L. Juodeška.

Tačiau vos tik Lietuvoje atsirado sąlygos slidinėti, šis laisvalaikio praleidimo būdas tapo kone mada. Čia pat, Vilniuje, galima išmokti slidinėti ir savo meistriškumą pademonstruoti ir tobulinti jau galima didžiausiuose pasaulio mėgėjiško slidinėjimo trasose.

„Ir kiekvienais metais, aš manau, kad tų slidinėjančių daugėja. Tačiau labai džiugina mane, kaip mokyklos vadovą, kad labai daugėja žmonių, kurie iš tikrųjų mokosi čiuožti. Nes didžioji dauguma žmonių, kurie jau pramokę čiuožti, atveda savo vaikus, tokiu būdu vaikai mokosi. Nors tai ir ilgas procesas vaikams, bet tėveliai gali pailsėti ir pačiuožinėti, patys pasimėgauti čiuožimu. Sulaukiam ir tėvelių, kurie pamatę, kad jų vaikai geriau čiuožia negu jie, nusprendžia, kad ir jiems reikia pasimokyti“, – pasakoja slidinėjimo instruktorius.

Slidės – karalienės

Liepkalnio slidinėjimo mokykloje daugiausiai galima pamatyti vaikus. Anot L. Juodeškos, vaikai mokykloje sudaro 70 proc. mokinių. Tiesa, dalis jų mokosi slidinėti ne tik su slidėmis, bet išbando ir snieglenčių privalumus.

„Juos tėveliai atveda gana jauno amžiaus – trejų, ketverių, penkerių metų, tai vienareikšmiškai yra slidės tas pirmas inventorius, kurį išbando. Būna, pramoksta vaikai, po to jau šešerių, septynerių, aštuonerių metų sako, kad norėtų su snieglente išmokti. Su snieglentėmis mokosi jaunuoliai, kurie galbūt gali tėveliams drąsiau pasakyti „aš noriu išmokti su snieglente čiuožti“ ir jaunimas, studentai, sakykim, iki 40 metų. Aišku, pasitaiko ir vyresnių, norinčių išmokti su snieglente, tačiau slidės yra kalno karalienės, ir yra tendencija ta pati ir kalnuose, ir čia Lietuvoje, kad iš tikrųjų slidės dominuoja“, – tvirtina pašnekovas.

Dažniausia klaida – mokytis iš draugų

Instruktorius L. Juodeška pasakoja, kad sunkiausia išmokti slidinėti yra tuomet, kai trūksta valios, ryžto ir noro. Žmogus, kuris svarsto, kad būtų smagu išmokti slidinėti su snieglente arba slidėmis ir negali apsispręsti, kokia pramoga jam labiausiai patinka, pasak L. Juodeškos, turėtų užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip jis skrieja nuo kalno, ir pasižiūrėti, ar tai daro su snieglente, ar su slidėmis.

„Jeigu tai yra snieglentė, tai ir reikėtų mokytis snieglente. Lygiai taip pat ir tėveliai turėtų įsiklausyti į vaikus, kurie sako „aš noriu čiuožti snieglente“. Labai dažnai būna, užrašo juos su slidėmis, išmoksta, ten kažkaip pačiuožinėja. Bet anksčiau ar vėliau jie čiuoš snieglente ir realiai praras galimybę greičiau išmokti, greičiau mėgautis čiuožti tuo, kuo nori“, – tikina pašnekovas.

Kalbėdamas apie didžiausias klaidas, kurias daro besimokantieji slidinėti, L. Juodeška įvardija bandymus išmokti gelbėjant draugams: „Klaida numeris vienas yra ta, kad žmonės dažnai bando patys pasimokyti čiuožti, pabandyti, arba prašo, kad juos draugai pamokytų. Tai labai dažnai irgi nesuteikia to tikrojo vaizdo, kas yra slidinėjimas, yra praleidžiama daug svarbių pirmųjų žingsnių, kalno taisyklių, kaip čia būti saugiam, kaip čia gerbti kitus, kaip čia nepapulti į bėdą. Tai instruktorius pro tą visą procesą mokymosi veda ir sudėlioja. Pirmąsias valandas visą pagrindą gauni, ir tada gali jau mėgautis, čiuožinėti.“

Pašnekovas taip pat pabrėžia slidinėjimo aprangos klaidas. Pasak L. Juodeškos, norint nesušalti, dažnai perlenkiama lazda ir vaikai aprengiami „keliais sluoksniais“. Taip, kad energijos jiems užtenka tik užlipti ant kalno, o nusileisti nuo jo jau nebėra jėgų.

„Dažnai taip per daug aprengtas vaikas, kuriam iš tikrųjų yra per šilta, kol jis užlipa su tais nepatogiais slidinėjimo batais į kalną, nes su jais reikia čiuožti, o ne vaikščioti, tai dažnai jis ant kalno užlipęs būna pavargęs ir sukaitęs. Kadangi bus kontaktas su sniegu, tai vienareikšmiškai, sakykim, džinsai, ar kažkokios aptemptos kelnės, treningai – nelabai tinka, nes nukritus ant sniego, jie sušlaps ir bus dienos pabaigoje šaltoka. Taip pat vienas iš pagrindinių rūbų, ką rekomenduočiau – techninė apranga. Jų tikrai yra visokių, nebrangių galima parduotuvėje rasti, ir tai yra labai gera investicija tiek ir einant į gamtą pasivaikščioti“, – rekomenduoja slidinėjimo instruktorius.

Tie, kurie nori suprasti, ką reiškia slidinėti, kviečiami vasario 9 dieną Vilniuje, Liepkalnyje, dalyvauti DELFI rengiamame muzikos festivalyje „Pūga"! Daugybė populiarių atlikėjų šią pūgą padarys labai karštą!

Daugiau apie tai informacijos galite rasti ČIA.