Būtent šios ežerų nuklotos žemės tapo ankstyvosios Mindaugo Lietuvos valstybės branduoliu. Šalia medinių pilių ir dvarų pradėjo formuotis pagrindiniai Aukštaitijos miestai: Utena, Ukmergė, Anykščiai ir Molėtai. Šie miestai ilgainiui tapo ir pagrindiniais Rytų Lietuvos ekonominiais ir kultūriniais centrais.
Žydų bendruomenės, kaip ir visoje Lietuvoje, pradėjo kurtis šiame regione ganėtinai vėlai – XVII ir XVIII amžių sandūroje. Tiesa, šios žydų bendruomenės itin sparčiai augo. Štai Ukmergėje XIX a. antrojoje pusėje žydai sudarė daugiau nei pusę viso miesto gyventojų. Panaši situacija XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ir kituose miestuose: Molėtuose, Anykščiuose, Zarasuose.
Kokius žydų paveldo objektus ir kitas lankytinas vietas rekomenduojame aplankyti Aukštaitijoje ?
1. Ukmergės istorinis žydų kvartalas
Ukmergėje žydų bendruomenė pradėjo kurtis XVII a. pabaigoje, tačiau iki pat XIX a. antros pusės gaisrų niokojamoje Ukmergėje nesusiformavo aiškias ribas turintis žydų kvartalas. Tik XIX a. antrojoje pusėje žydų kvartalas pradėjo formuotis aplink tuo metu atstatytą Didžiąją sinagogą. Be to, žydai sutelkčiau apgyvendino centrinę miesto aikštę (dab. Kęstučio a.), taip pat Žuvų g. turgaus aikštę ir į ją vedusias gatveles, tapusias patogia vieta prekybos ir amatų plėtotei.
Nepaisant to, jog Antrojo pasaulinio karo ir pokario metu vietos žydų paveldas buvo nesustabdomai darkomas, dabartinėje Ukmergėje iki šių dienų galima identifikuoti ne vieną pastatą, menantį tarpukario laikus. Vienas iš jų – Didžioji sinagoga (Vienuolyno g. 2). Nėra tiksliai žinoma, kada ji buvo pastatyta. Greičiausiai XVIII a. pabaigoje.
Tiesa, 1877 m. miestą nusiaubusio gaisro metu nukentėjo ir sinagoga, tad ją teko atstatyti. Tai buvo padaryta išsaugant pirminį XIX a. vidurio sinagogos eksterjero vaizdą. Neobarokinė Didžioji sinagoga buvo Ukmergės žydų bendruomenės religinio ir socialinio gyvenimo centras. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo pritaikyta kitoms reikmėms – čia buvo įrengta sporto salė, kuri veikia iki šių dienų.
Ukmergėje išliko ir kitų žydų paveldo objektų – Rozenbliumo vaikų namai (Vasario 16-osios g. 15), kuriuose tarpukariu glaudėsi 7-14 m. vaikai. Visai netoliese stovi buvęs pradinės „Talmud-Tora“ mokyklos pastatas (Vasario 16-osios g. 11), kurio statybas 1898 m. finansavo šiame mieste gimęs Šiaulių verslininkas ir pramoninkas Chaimas Frenkelis. 2019-aisiais šiame pastate pradėjo veikti „Tolerancijos centras“, jame taip pat įsikūrusi Ukmergės rajono žydų bendruomenė. Praėjusio amžiaus pradžios dvasią galite pajusti vaikščiodami aplink buvusią Žuvų turgaus aikštę (dab. Žuvų g.), kurioje iki šių dienų išliko mažai nuo to laiko pakitusių pastatų.
2. Molėtų žydų prekybininkų namai
Žydai Molėtuose apsigyveno XVIII a. I pusėje. Tuo metu dauguma žydų vertėsi karčiamų laikymu, kurios stovėjo šalia svarbiausių kelių. XIX a. pabaigoje žydai sudarė net apie 80 proc. visų gyventojų dalies. Dauguma žydų koncentravosi centrinėje miesto dalyje, dabartinėse Vilniaus ir Turgaus gatvėse.
Apsilankius Molėtuose dažno keliautojo akį patraukia tarpukariu statytas raudonų plytų prekybinis pastatas (Vilniaus g. 37), kuriame kadaise veikė net keliolika žydų krautuvėlių. Visai netoliese stovi Bazelio Levino ir Ruvelio Videckio namai. Šalia vienas kito stovintys namai priklausė dviem žydų šeimoms, kurios užsiėmė skirtingais verslais. Name pažymėtame 37 numeriu gyveno Ruvelis Videckis, kuris name buvo įsirengęs vyrų kirpyklą.
Tuo tarpu 39 numeriu pažymėtame name gyvenęs Bazelis Levinas pusrūsyje buvo įkūręs krautuvėlę. Lankydamiesi Molėtuose nepraleiskite progos aplankyti skulptūrų parką, esančiame prie Pastovio ežero (Vasario 16-osios g.). Čia eksponuojami vietos ir užsienio menininkų darbai, o šalia pastatyta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria ežero panorama.
3. Utenos istorinis žydų kvartalas
XV a. Utenos vietovardis šaltiniuose buvo siejamas su valdovui priklausančiu dvaru, kurį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai. 1599 m. šalia dvaro jau egzistavo miestelis, kuriam buvo suteiktos teisės rengti sekmadieninius turgus. Remiantis 1790 m. duomenimis, tuo metu Utenoje gyveno 565 žydai. XIX a. viduryje žydų skaičius mieste gerokai išaugo: apie 1850 m. čia gyveno 1 416 žydų.
Tarpukariu, 1933 m., Utenoje gyveno apie 7 000 gyventojų, kurių kiek daugiau nei pusę (3850) sudarė žydai. Tuo metu dabartinė centrinė miesto dalis buvo tankiai apgyvendinta žydų, daugiausiai koncentruojantis dabartinėse Kudirkos, K. Ladygos, Gedimino ir Trumpojoje gatvėse bei aplink Didžiąją ir Mažąją rinkos aikštes.
Vaikščiodami po Utenos miesto senąją dalį, galite pamatyti du buvusių sinagogų pastatus. Buvusi Didžioji sinagoga (Rinkos a. 6) itin pakeitė savo išvaizdą ir iš pirmo žvilgsnio sunkiai primena žydų maldos namus, kadangi Antrojo pasaulinio karo metu ji buvo smarkiai apgriauta, o 1970 m. pastatą atstačius jis buvo pritaikytas kitoms reikmėms.
Visai šalia, už keliasdešimt metrų, stovi taip vadinamoji Ežero gatvės sinagoga. Ji statyta 1890 m., tačiau kaip ir Didžioji sinagoga, ji smarkiai pakito. Nepaisant to, gerai įsižiūrėjus pastato sienose galite pamatyti išgaubimą, žymėjusį Aron Kodešo (Toros ritinių) saugojimo vietą. Dabartinėje Kauno gatvėje stovi M. Karpucho namas, kuriame jis kadaise turėjo savo skrybėlių ir kepurių siuvyklą bei parduotuvę (Kauno g. 31).
4. Anykščių istorinis žydų kvartalas
Nuo XVII a. pabaigos Anykščiuose įsikūrusi žydų bendruomenė sudarė didžiąją miestelio gyventojų dalį iki pat Pirmojo Pasaulinio karo, kuomet dauguma žydų buvo priverstinai ištremti į Rusijos gilumą. Vietos žydai užsiėmė daugiausia įprastais verslais – amatininkyste ir prekyba. Dauguma namų aplink Anykščių turgaus aikštę seniau priklausė žydams, todėl vietiniai neretai šią vietą vadindavo tiesiog Žydų turgaus aikšte.
Vieną tokį buvusį žydų krautuvėlės pastatą galima pamatyti ir dabar. A. Baranausko gatvėje. Name pažymėtame 6 numeriu tarpukariu veikė brolių Mejerio ir Šepšelio Rapportų manufaktūros parduotuvė. Kadaise Anykščiuose veikė net 6 žydų maldos namai. Dauguma jų stovėjo dabartinėje Sinagogos gatvėje, kur dabar stovi šį faktą primenantis paminklinis akmuo. Iš viso sinagogų komplekso liko du statiniai – buvęs Naujosios sinagogos pastatas ir batsiuvių amatininkų kloizas (S. Daukanto g. 7).
Toje pačioje gatvėje 2012 m. pastatytas ir atminimo suolelis Rudolfui Baranikui (1920-1998 m.) – garsiam menininkui, vienam iš politinio abstrakcionizmo dailėje pradininkų, gyvenusių Amerikoje, bet kilusiam iš Anykščių.
5. Zarasai ir vietos žydų novatoriškas palikimas
XIX a. pabaigoje Zarasuose gyveno apie tris tūkstančius žydų, apie pusė visų miesto gyventojų. Apie trečdalis Zarasų žydų vertėsi žemdirbyste, o likusieji – įvairaus pobūdžio verslais ir amatais. Tarpukariu didelė dalis miesto apylinkių atiteko Lenkijai jai prisijungus Vilniaus kraštą, o tai reiškė nuostolius vietinei ekonomikai. Nemaža dalis vietos žydų emigravo, tačiau likusieji toliau plėtojo verslus.
Vietos žydai į Zarasus atnešė nemažai to meto naujovių. Nors šiais laikais gazuotas vanduo nieko nebestebina, tarpukariu tai vietos žmonėms buvo tikra atrakcija. Vietos verslininkas Abelis Pitelis Zarasuose atidarė savo gazuotų vandenų dirbtuvę, kur buvo gaminamas burbulais prisodrintas gėrimas (Sėlių a. 2). Tuo tarpų pirmąją spaustuvę (Šiaulių g. 28) dabartinėje Šiaulių gatvėje 1882 m. atidarė Mejeris Kovneris, kurioje buvo spaudžiama smulkioji spauda. XIX a. pabaigoje Zarasuose veikė net 6 žydų maldos namai, tačiau iki šių dienų išliko Zarasuose dveji: Didžioji sinagoga (Sinagogos g. 3) ir kiek tolėliau medinis beit midrašas (Bajorų g. 14).
Maršrutą parengė Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Su žydų kultūros paveldo kelio maršrutais, žemėlapiu, virtualiu turu galite susipažinti apsilankę žydų kultūros paveldo kelio puslapyje www.jewish-heritage-lithuania.org.
