Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Molėtų vardas paminėtas 1387 m. vasario 17 d. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos dovanojimo rašte, kuriuo įteisinami naujai įkurtos Vilniaus vyskupijos dovanojami dvarai ir žemės. Tai Jogailos privilegija Vilniaus katedrai, ankstyviausias Lietuvos Respublikoje saugomas Lietuvoje surašytas pergamentas. Ši privilegija – svarbiausias krikščionybės įvedimo Lietuvoje aktas, kuriuo aktu buvo įkurta ir aprūpinta vyskupo institucija. 2006 m. kovo 30 d. privilegija pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.
Molėtų rajono savivaldybė su Molėtų krašto muziejumi kviečia vasario 17 d. 12 val. stebėti istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Barono paskaitą „Krikščionybės pradžia Lietuvoje“, skirtą Molėtų 634-osioms paminėjimo metinėms. Paskaitoje gvildenami klausimai apie krikščionybės svarbą anų laikų lietuviams ir Molėtų krašto istorijai. Paskaitą bus galima stebėti „Zoom“ platformoje, prisijungus čia (susitikimo ID: 822 3310 4558, slaptažodis: 779400).
Neseniai Molėtų krašto muziejaus kiemą papuošė rajono tautodailininkų draugijos narių bendras darbas – skulptūra „Molėtų vardas“, kuriame įamžinti 16 autentiškų Molėtų vardo paminėjimų variantų, rastų archyviniuose dokumentuose, lotyniškais rašmenimis. Kelias Molėtų vietovardžio kilmės interpretacijas, kalbos vystymosi dėsnius savo tekste „Molėtų vardo kilmės“ aptaria lituanistas, filologas, istorinės gramatikos žinovas Vidas Garliauskas. Pastebima, jog kiek anksčiau 1373 m. užrašytas Moletani vardas, galėjo atspindėti lytis Molėtonys. Įsitvirtinus šiai idėjai, galbūt, šiandien į molėtiškius reikėtų kreiptis kiek kitaip. Visgi Vidas Garliauskas Molėtų vardą kildina nuo žodžio „molis“.
Ne vienerius metus Molėtuose vyko ir miesto šventė pavadinimu „Molinės molėtuose“. Dalis Molėtų miesto virsdavo Molio miestu, o jį kurti atvykdavo keramikai iš rajono ir visos Lietuvos.
