„Nepriklausomas teatras – tai naujovė ne tik man, kaip režisieriui, bet ir Utenai. Žinoma, pradedant naują veiklą rizikos visada yra, bet esu pasiruošęs darbui ir iššūkiams, kaip ir visi mūsų teatro aktoriai“, – sakė ateinančią savaitę darbą Utenos kultūros centre paliekantis ir naują kūrybinį etapą su neseniai įkurtu Utenos kameriniu teatru pradedantis režisierius Šarūnas Kunickas.
Simboliški ne tik teatro pristatymo laikas – kovo 27-oji, Tarptautinė teatro diena, bet ir vieta – būtent Šaulių namuose reikėtų ieškoti Utenos mėgėjų teatro ištakų, čia beveik prieš 90 metų suvaidinti pirmieji mėgėjų teatro kuopos spektakliai.
Kūrybiškos statybos
Likus vos kelioms dienoms iki Utenos kamerinio teatro atidarymo režisierius ir aktoriai ruošia „namų darbus“ – darbuojasi scenoje su rulete, šluota, statybiniais įrankiais. „Pastarąjį mėnesį čia beveik gyvename“, – juokauja režisierius, aprodydamas atnaujintas erdves.
Teatro fojė jau spėjo išdžiūti dažai, veikia retrospektyvinė fotografijų paroda – akimirkos iš spektaklių. Gyvybė grįžta ir į dešimtmetį apmirusią, nešildomą salę – čia jau rikiuojasi žiūrovų kėdės, tvarkoma scena, įrengiami grimo kambariai aktoriams.
Kamerinėje salėje – 120 vietų
Verslininkai teatrą kurti padeda savaip – „Utenos trikotažas“ parūpino scenos užuolaidas, „Bikuva“ parėmė dažais, medžio apdirbimo įmonės – lentomis, šalia veikianti kavinukė – „tonizuojančiomis priemonėmis“.
„Čia reikėtų renovacijos – keisti stogą, atnaujinti pastato fasadą, tačiau dabar mes turime sceną, įrangą – viską, kad galėtume vaidinti, – sako režisierius. – Mintis atgaivinti pastatą, kad čia galėtų gyventi teatras, kirbėjo jau seniai, tačiau buvo bėda – pastato nešildė. Pernai rudenį pradėjus šildyti patalpas, savo seną idėją įgyvendinome.
Šios patalpos tiesiogiai siejamos su Utenos mėgėjų teatru, „Žaliaduonių“ teatras taip pat savo veiklą pradėjo būtent šioje scenoje. Tai bus graži tąsa“.
Išliko aktorių branduolys
Utenos kamerinis teatras atsirado susiliejus dviems trupėms – „Žaliaduonių“ ir „Le Liūnė“, taigi žiūrovų pamėgti spektakliai ir aktoriai niekur nedings. Trečiadienį žiūrovai pamatys spektaklį „Už tave to padaryti negaliu“, kuris pernai buvo gerai įvertintas ir kritikų, ir žiūrovų. Kitą mėnesį žiūrovams bus proga prisiminti legendinį spektaklį „Už durų“, naujojoje scenoje jie išvys ir „Laišką smėlyje“, „Laikas pakalbėti“ bei poezijos spektaklį pagal P. Širvio ir S. Neries eiles „Girdėjau tavo atodūsį“.
Kalbėdamas apie aktorius, režisierius sako, kad teatras atviras, todėl dalis žmonių keičiasi – vieni ateina, kiti išeina. Branduolį, aplink kurį viskas sukasi, sudaro apie 20 žmonių: teatro mėgėjų klubo „Žaliaduoniai“ prezidentas Alvydas Danauskas, ilgametis „Žaliaduonių“ aktorius Algirdas Barčys, jo bendravardis sūnus (beje, su režisierimi dirba jau trečia Barčių karta), Valdas Laurinavičius, Inga Motiejūnienė ir kt. Pasak režisieriaus, teatro bacila nesirenka profesijos – ja serga ir seniūnai, ir pedagogai, ir socialiniai darbuotojai.
Utenoje kultūrinių erdvių daugėja. Kartais publika nuobodžiauja, kartais – nespėja į kelis renginius, vykstančius vienu metu. Naujo teatro kūrėjai kol kas nesijaudina dėl publikos „dalybų“. „ Mes su niekuo nesiruošiame konkuruoti – kuo daugiau pasiūlos žmogui, tuo geriau. Žinoma, kalbant ekonominiais terminais, konkurencija bus, bet tai sveika. Lygiai taip pat tikiuosi, kad Utenos kultūros centre „Žaliaduonių“ teatras išliks ir jis bus su kitais žmonėmis, režisieriais. Gal žmonėms bus daugiau erdvės saviraiškai – mes ne visuomet galėdavome priimti visus norinčius vaidinti, dabar padvigubėja tos galimybės saviraiškai…“ – apie permainas kalba Š. Kunickas.
<…>
Visą straipsnį rasite trečiadienio „Utenos apskrities žiniose“.
