1. Kėdainiai garsėja kaip Radvilų miestas, gaubiamas pagarbios didikų istorijos auros. Šis Lietuvos centre įsikūręs miestas žavėjo ne tik didikus – čia gyveno įvairios etninės ir religinės bendruomenės, tarp jų – ir gausi žydų bendruomenė, kurios paveldas šiame mieste – ryškus, matomas, prižiūrimas ir aktualizuotas.

Išpuoselėtame Kėdainių Senamiestyje šiandien galite aplankyti įspūdingą istorinį Kėdainių sinagogų kompleksą (Paeismilgio g. 12A ir Senosios rinkos a. 12), kurį sudaro dvi sinagogos – mažoji (žieminė) ir didžioji (vasarinė). Lankytojų nuolat laukia restauruotoje mažojoje sinagogoje įsikūręs Kėdainių daugiakultūris centras, pristatantis ekspoziciją apie vietos žydų istoriją.

Kėdainių muziejaus pagrindiniame padalinyje šiuo metu vyksta ekspozicijos atnaujinimas, tačiau neužilgo atsiversianti erdvė galės pasiūlyti ne tik jau anksčiau sukurtą interaktyvų Kėdainių miesto maketą (žr. čia) su XVII amžiuje stovėjusiais objektais, besidriekusiais gatvių labirintais, tipišku apstatymu, gamtiniu reljefu. Maketas bus praplėstas papildomais animaciniais pasakojimais su rekonstruotu miesto vaizdu. Juos bus peržiūrėti papildytosios realybės technologijos pagalba.

Kėdainių sinagogų kompleksas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

Taip pat muziejus pasipildys keliomis papildomomis ekspozicijomis, skirtomis miestui itin reikšmingiems žmonėms – Česlovui Milošui bei kunigaikščiams Radviloms.

2. Žavus medinis ikikarinio Pakruojo štetlo paveldas 2017 m. sužibo dar ryškesnėmis spalvomis – mieste atstatyta ir kultūrinėms reikmėms pritaikyta seniausia medinė sinagoga Lietuvoje (Kranto g. 8), menanti pačią XIX a. pradžią. Šis įstabus medinės sakralinės architektūros palikimas greta Kruojos upės atviras visiems lankytojams, norintiems pažinti vietos žydų paveldą. Pastato antrame aukšte šiandien įrengta nedidelė paroda, pristatanti Pakruojo žydų istoriją, o ant pastato vidinių sienų pagal senąsias fotografijas atkurti simboliniai senosios sinagogos piešiniai.

Pakruojo medinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

3. Ukmergės miestas savo išlikusia architektūra bei paprasto gyvenimo dvasia pasitelkus vaizduotę nukelia į tarpukario Lietuvą, kurios neatsiejama dalis buvo ir vietos žydų bendruomenės su savo įvairia veikla. Žydai Ukmergėje sutelkčiau gyveno aplink centrinę miesto aikštę (dab. Kęstučio a.), taip pat Žuvų g. turgaus aikštėje ir į ją vedusiose gatvelėse, kurios buvo patogios vystyti prekybą bei amatus. Svarbiausia Ukmergės žydų bendruomenės religinė vieta buvo mūrinė neobarokinė Didžioji Sinagoga, kurios išlikusį pastatą galite aplankyti ir šiandien Vienuolyno g. 2. Vos prieš kelerius metus šalia sinagogos restauruotas ir ikikarinės žydų berniukų gimnazijos pastatas (Vasario 16-osios g. 11), kuriame įsikūrė Ukmergės tolerancijos centras, atviras visiems ištroškusiems kultūros bei edukacinių renginių.

Ukmergės Talmud Toros mokykla, dabar Tolerancijos centras (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

4. Joniškio sinagogų kompleksas (Miesto a. 4) – unikalus išlikęs dviejų mūrinių XIX a. sinagogų kompleksas Šiaurės Lietuvoje, kuris ne tik restauruotas, bet ir pritaikytas visuomeninėms reikmėms. Aplankę sinagogas kaip žydų kultūros paveldo dalį Lietuvoje, tikėtinai susipažinsite plačiau ir su kitais vietos žydų istorijos ir kultūros aspektais – tuo pasirūpins jų patalpose įsikūrusio Joniškio muziejaus darbuotojai.

Joniškio sinagogų kompleksas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

5. Nedideliame, bet vaizdingame Vidurio Lietuvos miestelyje – Žiežmariuose – ir istorinis žydų kvartalas apėmė kompaktišką erdvę – iki Antrojo Pasaulinio karo daugiausia žydai gyveno, prekiavo bei steigė įvairias draugijas Vilniaus gatvėje ir jos prieigose. Neslėpsime, jei domitės žydų paveldu Lietuvoje, šiandien Žiežmariuose aktualiausia pamatyti 2019 m. sutvarkytą vieną iš nedaugelio išlikusių ir naujai atgimusių medinių sinagogų Lietuvoje (Vilniaus g. 6). Bet aplankę Žiežmarių sinagogą, neskubėkite atgal namo, o pasivaikščiokite po jaukų miestelį, kuris alsuoja tarpukario dvasia.

Žiežmarių medinė sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

6. Tarpukario Lietuvos Švėkšna buvo dar vienas klasikinio lietuviško štetlo pavyzdys. Miestelyje gyvenusi gausi žydų bendruomenė kūrėsi aplink turgaus aikštę ar netoli jos, dabartinėse J. Maciejausko, S. Dariaus ir S. Girėno bei Gediminaičių gatvėse. To meto Švėkšnoje žydams priklausė apie 20 parduotuvių turgaus aikštėje, jos visos ir stovėjo greta. Tačiau iš visų kitų štetlų Švėkšną išskyrė ne žydų parduotuvės su įvairiausių prekių pasiūla, o Švėkšnos sinagogos vieta (Liepų a. 11) – jai statyti pačiame miestelio centre, greta bažnyčios, gautas visiškai neįprastas leidimas. 2020 m. baigta šios sinagogos restauracija – šiandien ji vėl puošia miestelio centrą.

Švėkšnos sinagoga (Monikos Žąsytienės nuotr.)
Foto: DELFI

7. Istoriškai žemaitiški Telšiai, kaip žydų religijos bei mokslo šviesulys Šiaurės Lietuvoje, savo svarba tarp vietos žydų bendruomenių konkuravo su Vilniumi bei Panevėžiu. Po karo it per stebuklą mieste išliko itin daug žydų kultūrinę bei intelektualinę veiklą menančių pastatų, tad pasivaikščiojimas po Telšių istorinį žydų kvartalą suteikia galimybę įsivaizduoti vieno iš buvusių aktyviausių štetlų Lietuvoje istoriją. Telšiuose būtina aplankyti vos praeitą vasarą restauruotą įspūdingą raudonų plytų Telšių ješivą (Iždinės g. 11), į kurią mokytis iki karo traukdavo religingi žydų jaunuoliai iš viso pasaulio. Įdomu, kad simboliškai Telšių vardą perėmusi ješiva šiandien veikia ir JAV. Na, o Telšiuose restaurotoje ješivoje šiuo metu įrenginėjamos ekspozicinės ir edukacinės erdvės, kurių dalis bus skirta pristatyti ir miesto žydų istoriją bei paveldą

Telšių ješiva (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

8. Litvakų atminimo sodas (Žemaičių Kalvarijos g. 51, Medsėdžiai, Plungės r.) yra unikali iniciatyva, apjungianti tiek skirtingų vietos žydų bendruomenių prisiminimą, tiek gali būti laikoma menine Lietuvos žydų istorinės atminties instaliacija. 2014 m. Žemaitijos nacionaliniame parke išaugo pirmosios iš metalo nukaltos obelys, o vėliau ir Karelijos granito stulpeliai – 12 hektarų plote atvaizduotame Lietuvos žemėlapyje pradėtas kurti Litvakų atminimo sodas. Šiame sode jau „išaugo“ dešimt obelų Alytaus, Alsėdžių, Kalvarijos, Mosėdžio, Platelių, Plungės, Telšių, Vabalninko ir Viekšnių žydų bendruomenėms atminti. O metalinius obuolius ant medžių šakų, skirtus prisiminti konkrečiose bendruomenėse gyvenusias šeimas, užsako litvakų palikuonys iš viso pasaulio.

Litvakų atminimo sodas (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

9. Pietų Lietuvoje šalia apdainuotosios Šešupės krantų stūkso jaunas, bet Lietuvos valstybingumo istorijai itin svarbus Marijampolės miestas, kurio istorija nuo pat susikūrimo XVIII a. viduryje glaudžiai persipynusi su Lietuvos žydų bendruomenės praeitimi. Iki šių dienų mieste išlikę trijų mūrinių sinagogų pastatai – geriausiai iš jų išsilaikiusi 1899 m. suprojektuota Hakhnasat Orhim sinagoga (P. Butlerienės g. 5), kurioje dabar veikia Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras bei Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija. Pačiame miesto centre esantis sinagogos pastatas – puiki pažintinio pasivaikščiojimo po Marijampolę pradžia.

Marijampolės sinagoga (Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.)
Foto: DELFI

10. Ar žinojote, kad pagal natūralų Nemuno padalijimą Alytus iki pat XX a. pr. buvo dalijamas į du atskirus miestelius – Alytų I ir Alytų II? Abiejose miesto dalyse iki karo gyveno ir dvi atskiros žydų bendruomenės. Po XX a. pr. miestą nusiaubusių gaisrų pastatyti plytų stiliaus Alytaus sinagoga ir nedidukas rabino namas (Kauno g. 9, 9A). 2020 m. šis sinagogos pastatas restauruotas ir bus pritaikytas miesto kultūrinėms reikmėms. Unikalu, jog restauruotas ne tik pastato eksterjeras, bet atkurtas originalus sinagogos interjero sienų dekoras, kviečiantis užeiti į vidų ir atrasti Lietuvos žydų istoriją iš arčiau!

Alytaus sinagoga (Kultūros paveldo departamento nuotr.)
Foto: DELFI