Kaip rašoma įmonės „Baltic Non-Woven“ kreipimesi, ji planuoja įgyvendinti projektą, kurio metu bus pastatytas apie 3 800 kv. m. pastatas bei įsigyta ir sumontuota įranga neaustinių medžiagų gamybai.
Teigiama, kad tokia gamykla bus pirmoji Baltijos regione. Joje bus gaminama neaustinė medžiaga, skirta baldų, žemdirbystės, pakavimo, asmeninės higienos, medicinos, filtravimo įrenginių pramonei.
Įmonės direktorius Benas Padvaiskas prašo Savivaldybės ne aukciono būdu tam išnuomoti 2,5 ha ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį Pramonės prospekto ir Stoties gatvių sankirtoje, bei inicijuoti šio įmonės suplanuoto projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu procedūras.
Iš viso planuojami trys projekto etapai, kurių bendra investicinė vertė sieks 6,6 mln. eurų. Pirmojo etapo metu į gamybines ir administracines patalpas bei įrenginius ketinama investuoti apie 2,4 mln. eurų.
Pradžioje esą bus reikalinga 20 darbuotojų, o per ateinančius 5–7 metus planuojama plėstis, didinti gamybinį plotą bei apimtis, gausinti gaminių įvairovę.
Jei šis projektas gaus regioninės svarbos statusą, mūsų rajone, konkrečiai – Plungėje, tai jau bus antrasis toks.
2017 metais toks statusas suteikta UAB „Litspringo“ įgyvendintam projektui. Tame pačiame Pramonės prospekte, kitapus gatvės, ši įmonė jau plėtoja čiužinių spyruoklių gamybą.
Šį įmonės „Baltic Non-Woven“ kreipimąsi į Savivaldybę svarstant Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje jo nariai džiaugėsi verslo parodyta iniciatyva.
Jau daug metų kalbėjom, kad tą sklypą reikia išplanuoti, parengti detalųjį planą ir kažkam siūlyt. Bet matom, kad siūloma prekė yra pigi, kol nėra poreikio“, – pastebėjo komiteto narys Robertas Endrikas. Jam rūpėjo išgirsti, ar iš viso laisvo valstybinės žemės ploto, kurio ten yra bene 10 ha, atrėžus prašomus 2,5 ha nebus užkirstas kelias patekti į tolimesnes teritorijas? Gal iš anksto reikėtų numatyti servitutą keliui?
Atsakydamas Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas vyriausiasis architektas Tomas Jocys kalbėjo, kad patekimas į likusią laisvo ploto dalį bus numatytas iš Birutės gatvės. Toje pusėje laisvoje žemėje esą ateity taip pat bus galima suformuoti sklypą ar kelis. O įvažą į dabar formuojamą sklypą esą bus galima numatyti iš Pramonės prospekto.
Be to, architektas atkreipė dėmesį į tai, kad miesto bendrajame plane didžioji dalis šios teritorijos numatyta kaip želdynai. Pasak jo, rengiant naująjį planą, esą bus būtina numatyti galimybę šią paskirtį keisti į sandėliavimo ir pramonės.
Kitas komiteto narys Česlovas Kerpauskas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė „Baltic Non-Woven“ – ypač jauna, registruota tik šiais metais.
„Perskaičiau jūsų pateiktą pristatymą bene du kartus ir neradau nė žodžio apie aplinkosaugą. Įdomu, kokia bus gamybos technologija, – gal bus triukšmo, gal dulkių daug? Ar draugausit su aplinkosauga?“ – teiravosi jis.
„Atsiųsime jums šio projekto aplinkosauginio vertinimo medžiagą, kad viskas būtų skaidru ir aišku. Nieko nebandome nuslėpti, nes patys gyvename Plungėje ir nemėgstam nei blogų kvapų, nei garsų. Visa įranga stovės patalpoje, garsas nesklis į išorę. Žmonės viduje galės dirbti ir be klausos apsaugos priemonių, taip kad triukšmo lygis tikrai nebus didelis“, – aiškino B. Padvaiskas ir pridūrė, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimas, jo žiniomis, nebus reikalingas.
Kitą dieną posėdžiavę Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai domėjosi, per kiek laiko planuojama pastatyti gamyklą? Įmonės direktorius atsakė, kad kitąmet planuojama pradėti statybos darbus ir įsigyti įrangos, o gamybą numatyta pradėti 2022 metų gegužę.
Kadangi komitetas – Ekonomikos, finansų ir biudžeto, jo narys Marijus Kaktys sakė negalintis nepaklausti apie finansinę šio projekto pusę. Jis norėjo išgirsti, kokia planuojama šios gamyklos metinė apyvarta. „Pirmaisiais metais planuojamos maždaug 4-ių mln. eurų pajamos“, – jam atsakė B. Padvaiskas.
