Kodai – per ilgi, spynos stringa, aikštelės neapšviestos
Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas, per ketvirtadienį vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdį paklaustas apie šią problemą, sutiko, kad bėda gali būti ir kodinės spynos, mat pirmosiomis dienomis kai kur jos strigo.
Bet direktorius akcentavo ne techninius trikdžius, o gyventojų „kultūrą“: „Nežinau, ar namie užsikimšus klozetui kas nors imtų daryti šalia jo. Sunku patikėti, kad plungiškiai taip nemyli savo miesto“, – ir stebėjosi, ir pyko V. Domarkas.
O Tarybos nariai įžvelgė ir kitų bėdų. Česlovas Kerpauskas stebėjosi, kad gyventojams reikia įsiminti net šešių simbolių (keturių skaičių ir dviejų raidžių) kodus: „Jei noriu išsiimti pinigų iš bankomato, man užtenka keturių simbolių kodo, o norėdami išnešti šiukšles turėsime įsiminti net šešis. Vadinasi, bobutės turės popierėlius su savimi nešiotis, tuos kodus ant jų užsirašiusios. O kaip bus rudenį ir žiemą? Juk sakėt, kad aikštelės neapšviestos. Kaip tada reikės įžiūrėti, kas ant to popierėlio užrašyta?“
„Čia ir buvo klaida, kad kodinių spynų pirkimo sąlygose nebuvo įrašyta, kokie tie atrakinimo kodai turi būti. Mes neatkreipėme dėmesio į tai. Dabar visi varteliai neužrakinti. Ieškosim techninių sprendimų. Gal spynas reikės keist ar dar kažką daryt, nes iš tikrųjų tie kodai per ilgi“, – sutiko V. Domarkas.
Kamera šiukšlių nesurenka
Pasak jo, kol bus priprasta prie naujųjų konteinerių, reikės išspręsti dar ne vieną problemą. Kai kur paremontuoti privažiuojamuosius keliukus, apgenėti medžius, kad vežėjas galėtų patogiai privažiuoti prie aikštelių ir iškelti konteinerius. Prie aikštelių norima statyti ir automobiliams stovėti draudžiančius ženklus. Galvojama įrengti ir aikštelių apšvietimą.
Direktorius siūlė ateity keisti rinkliavos nuostatus, atskirai išskiriant mokestį už bešeimininkių stambiagabaričių atliekų išvežimą. Esą kai gyventojai matys, kad turi mokėti už ne vietoje paliktas atliekas, ims atsakingiau elgtis.
Išgirdęs tai, meras Audrius Klišonis priminė, jog per ankstesnius sutikimus buvo sutarta senais baldais, buitine technika ir padangomis apkrautų miesto erdvių problemą spręsti prie konteinerių įrengiant vaizdo stebėjimo kameras.
„Aš šventai tikėjau, kad tai padės. A. Jucio skersgatvyje įrengėme pirmąją kamerą. Ji pati kainuoja gal 200 eurų, bet įvertinus kitą būtiną techninę ir ryšio įrangą bendra kaina pasiekia tūkstantį. Be to, vienai kamerai aptarnauti, kad galėtume atrinkti reikiamą vaizdo medžiagą ir perduoti ją Savivaldybei, reikalingas vienas specialistas, dirbantis visą darbo dieną. O trečia, ką aš pastebėjau, kad ta kamera šiukšlių nesurenka ir veidų atpažinimo programos neturi“, – V. Domarkas išdėstė argumentus, kodėl pakeitė nuomonę.
Ateity – elektroniniai pranešimai
Jis siūlė ir dar vieną naujovę – įdiegti elektronines sąskaitas, o tiems, kurie pageidaus ir toliau gauti paštu popierinius mokėjimų pranešimus, už šią paslaugą taikyti 1–2 eurų mokestį.„Elektroninių mokėjimų sistemos įdiegimas visam regionui kainuos 6 tūkst. eurų, o dabar per metus popierinių mokėjimų pranešimų siuntimui išleidžiam per 70 tūkst. eurų“, – pasakojo V. Domarkas.
