Viena seniausių tokių šventovių Žemaitijoje – Luokės miestelio centre stovinti medinė Visų Šventųjų bažnyčia. „Tuo laikmečiu Luokė buvo stipriai apgyvendinta vietovė – galbūt dėl šios priežasties pirmąją bažnyčią nuspręsta statyti būtent čia. Be to, kraštas buvo itin pagoniškas, netoli pagonims svarbaus Šatrijos kalno, taigi vietos, kur būtų skleidžiamas krikščioniškasis tikėjimas, labai reikėjo“, – atskleidžia kanauninkas Andriejus Sabaliauskas.
Išlaikė liaudišką architektūrą
Vieningo sutarimo, kelintais tiksliai metais buvo pastatyta Luokės bažnyčia ir kokia jos tiksli vieta – nėra. Manoma, kad ji buvo pastatyta apie 1416–uosius, o versijų dėl konkrečios vietos yra įvairių: vienuose šaltiniuose minimas Šatrijos kalnas, kituose – kalnelis, kur dabar stovi miestelio kapinės. Istorikai sutinka tik dėl to, kad per šešis savo gyvavimo amžius bažnyčia buvo ne kartą remontuota ar net atstatyta po gaisrų.
Nepaisant šio fakto, ji išlaikė liaudies architektūros stilių: tai yra, statyta savamokslių, be jokio architektūrinio plano. Liaudies architektūros formas, konstrukcijas ir meninę raišką paprastai lemia vietinė statybos tradicija – medžiagos, darbo įrankiai, statybos technikos, taip pat gamtinės sąlygos.
„Taip jau yra, kad tikslių įrodymų, kaip atrodė to meto bažnyčios, neturime, tačiau faktas kad jos buvo medinės ir liaudiškos architektūros pavyzdžiai, nes žmonės statė bažnyčias, kaip išmanė – architektų niekas nekvietė, o tie miestrai, kurie gerai statė trobas, statė ir bažnyčias“, – pasakoja teologas.
Pirmasis vyskupas
Iš išorės atrodanti kukli, Luokės bažnyčia viduje turi itin puošnų barokinį altorių. A. Sabaliauskas atskleidžia, jog itin gražią teologinę prasmę turi bažnyčios pavadinimas – Visų Šventųjų. „Ne taip dažnai pasitaiko atvejis, kuomet bažnyčia pavadinama ir paskiriama ne kažkuriam konkrečiam šventajam, o visai jų bendruomenei. Tai mums primena, kad ir mes esame šventųjų bendruomenės nariai ir ragina pamąstyti, ką reiškia tokioje draugijoje būti“, – sako teologas.
Luokė išskirtinė ne tik tuo, jog buvo pirmoji bažnyčia, tačiau ir tuo, kad ten gyveno pirmasis vyskupas – Motiejus iš Trakų arba Motiejus Trakiškis: tais laikais pavardžių sistemos dar nebuvo, taigi vietoje jų buvo vartojami vietovardžiai.
Pirmosios bažnyčios – dar pagoniškoje Lietuvoje
A. Sabaliauskas primena, kad Luokės bažnyčia, kaip ir visos pirmosios bažnyčios Žemaitijoje, pastatyta kunigaikščio Vytauto Didžiojo įsakymu ir lėšomis: priėmus krikštą, buvo steigiamos pimosios parapijos, o kartu su jomis – ir bažnyčios. Šiandien tokių pirmųjų bažnyčių skaičiuojama 10: Viduklėje, Kelmėje, Veliuonoje, Kaltinėnuose, Raseiniuose, Ariogaloje, Kražiuose, Jurbarke, Varniuose ir, žinoma, Luokėje. Kaip matyti, dauguma jų stovi Žemaitijos pietuose, kur buvo didesnis gyventojų tankis. Visos jos pastatytos panašiu laikotarpiu – XV a. pradžioje.
Pirmosios bažnyčios Lietuvoje statytos dar iki krikščionybės įvedimo, XIII a., seniausia išlikusi – šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje. Lietuvos senosios miestelių bažnyčios istoriškai atlikdavo ne tik maldos namų funkciją: jose taip pat būdavo skelbiami valdžios ir dvaro įsakymai, vyko bajorų seimeliai ir teismai bei cechų susirinkimai.
Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.
