Taptų „Alkos“ padaliniu
Kolegijos posėdyje meras Kęstutis Gusarovas sakė, kad reikia priimti tokį sprendimą, jog būtų galima kreiptis į Kultūros ministeriją. Meras esą kalbėjęs su viceministre, kilusia iš Telšių, kuri tokiam sprendimui pritartų.
Pastatas rekonstruojamas už Europos Sąjungos paramą ir rajono biudžeto lėšas. Pateikus projektą Europos Sąjungos paramai gauti, reikėjo nurodyti tikslinę paskirtį ir valdytoją. Savivaldybė sumanė, kad valdytoju turėtų būti Švietimo centras. Norint pakeisti valdytoją, reikalingas Europos Sąjungos paramos panaudojimą administruojančios institucijos sutikimas. Meras pareiškė esą toji institucija neprieštarautų. Bet, regis, jokio institucijos rašto meras neturėjo, bet posėdžiui dokumentas nebuvo pateiktas. Kaip ir Kultūros ministerijos sutikimas naudotis šiuo pastatu, įkuriant jame Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinį.
Keista, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos planuotojams ir politikams, nusprendus rekonstruoti pastatą, kažkodėl į galvas iš karto neužklydo mintis, kad čia būtų galima įkurti muziejaus padalinį.
Muziejaus direktorė Eva Stonkevičienė sakė, kad pagal teisės aktus muziejus negali perkelti savo vertybių į ne muziejininkystei skirtus pastatus. Vadinasi, reikia sutvarkyti ir teisinius reikalus, perduodant muziejui pastatą. Pasak E.Stonkevičienės, muziejus turi Žemaičių vyskupystės, krašto istoriją, liaudies buitį ir meną reprezentuojančius padalinius. Buvusios žydų rabinų mokyklos pastate būtų galima įkurti krašto žydų istorijai, kultūrai ir religijai skirtą padalinį. Muziejuje yra sukaupta nemažai su žydais susijusių eksponatų, bet jie dėl vietos stokos nebuvo plačiau viešai eksponuojami.
Muziejus reprezentuotų ir Telšius
Savivaldybės tarybos nario Algirdo Žebrausko teigimu, gaila, kad anksčiau Savivaldybė atsisakė siūlytos Europos Sąjungos paramos šiam pastatui rekonstruoti, todėl buvo patenkinti kauniečiai, gavę pinigus. „Kalvotoji Žematija“ primena, kad Europos Sąjungos paramos atsisakyta 2011-2015 metų Savivaldybės kadenciją. Savivaldybės administracija tuomet pareiškė, jog yra tiek prasiskolinusi, kad neturės pinigų prisidėti įgyvendinant projektą.
Galiausiai dar kartą pavyko gauti Europos Sąjungos paramą. Pasak Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Macienės, pastato rekonstrukcija kainuos 1 mln. 695 tūkst. eurų, iš kurių Europos Sąjungos parama (74 procentai) — 1 mln. 254 tūkst. eurų, o likusi dalis yra Savivaldybės biudžeto lėšos — 440 tūkst. 500 eurų. Pastato rekonstrukcija turi baigtis 2021 metų pabaigoje.
A.Žebrauskas įsitikinęs, kad pastato perdavimas Žemaičių muziejui „Alka“ yra geriausias sprendimas. Pastate įkurtas žydų muziejus atskleistų šios tautos bendruomenės Žemaitijoje istoriją, kultūrą. A.Žebrauskas priminė, kad iš Žemaitijos kilo daug įžymių pasaulyje žydų: visuomenės, politikos, religijos veikėjų, menininkų, mokslininkų, rašytojų. Įsteigtas muziejus ne tik sugrąžintų istorinę atmintį apie Žemaitijos žydų bendruomenes, bet ir taptų svarbiu veiksniu reprezentuojant Telšius. „Jei norime, kad Telšiai būtų Žemaitijos sostinė, turime dirbti“,— paragino A.Žebrauskas.
Savivaldybės tarybos narys Petras Kuizinas pareiškė, kad Savivaldybė skiria pastato rekonstrukcijai pusę milijono eurų, o ką už tai gaus iš Kultūros ministerijos? Meras neturėjo ką atsakyti, o kai kurie kiti posėdžio dalyviai pareiškė, kad kultūros, turizmo aspektais Telšiai taps reikšmingesni.
Tarybos narys Algirdas Bacevičius neištvėrė neįgėlęs, pareikšdamas, kad Savivaldybė, nutarusi rekonstruoti pastatą, neturėjo aiškaus plano, kaip jį efektyviai panaudoti. Tai suerzino kai kuriuos Kolegijos narius, ypač socialdemokratą Sigitą Motuzą. Tik lyg ir pykti nėra dėl ko: juk tik dabar atsikvošėta, kad geriausia būtų šiame pastate įsteigti žydams skirtą muziejų. Be to, kai kartą buvo atsisakyta Europos Sąjungos paramos, meru ir Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbo socialdemokratai.
Garsi pasaulyje mokykla
Nėra tikslių duomenų, kada pirmieji žydai įsikūrė Telšiuose, bet greičiausiai — XVII amžiuje. Žydai į Lietuvą buvo kviečiami dėl ekonominių sumetimų, norint pagerinti valstybės finansinę padėtį. Ypač jie buvo raginami atvykti po XVII ir XVIII amžiaus karų, maro epidemijų. Išlikęs detalus Žemaitijos žydų bendruomenių 1764 metų surašymas, kol kas išsamiau netyrinėtas, rodo gana gausias žydų bendruomenes (kahalus) visuose Žemaitijos miestuose ir miesteliuose, taip pat ir Telšiuose bei mūsų rajono teritorijoje. XVIII amžiaus Telšių inventoriai bei to amžiaus antrojoje pusėje įvykęs Telšių gaisro nuostolių aprašymas liudija, kad žydai labiausiai kūrėsi miesto centre, šalia jiems prekybiniu požiūriu svarbios Turgaus aikštės.
Mieste gyveno įvairūs amatininkai, žydai turėjo savo mokytojus, rabinus ir, aišku, maldos namus. Jie XVIII-XX amžiais išvystė savo kultūrą, verslus, švietimą, turėjo svarbios reikšmės Telšių raidai. Žemaitijos žydų bendruomenės, kaip ir visos Lietuvos, buvo sunaikintos nacių okupacijos metais. Tačiau žydai, ypač verslininkai ir inteligentai, lygiai taip pat kaip ir lietuviai, pradėti persekioti jau prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 metais. Tuomet buvo uždaryta ir pasaulyje garsi Telšių žydų rabinų mokykla, įsteigta XIX amžiaus antrojoje pusėje. Mokykloje mokėsi žydai iš įvairių šalių. Uždarius mokyklą, ji 1941 metais buvo atkurta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pavadinta Telšių vardu.
Telšių žydų rabinų mokykla įsteigta 1875-1880 metais. Netrukus ji pagarsėjo aukštu mokymo lygiu, sukurta unikalia „telšietiška“ studijų koncepcija. Mokyklos mūrinis pastatas pastatytas XIX amžiaus pabaigoje, perstatytas po 1908 metų Telšių gaisro.
Po karo pastatas naudotas gamybinėms reikmėms. Todėl, pasak Kultūros skyriaus vedėjos E.Macienės, buvo sunaikinta nemaža dalis jo vertingųjų savybių, pastatytas priestatas. Dabartinės rekonstrukcijos metu siekiama atkurti XIX amžiaus pabaigoje statyto pastato autentiškumą.
