„Visos nori puoštis. Mūsų moterys – ypač“
„Žemaitis“ dar vasarą rašė, jog pirmieji reformą savo kailiu išbandė tveriškiai ir kuliškiai. Šiuose miesteliuose veikiančių pašto skyrių darbo laikas buvo sutrumpintas iki 15-os minučių per dieną. Kad taip dirbs ir jų pašto skyrius, rugsėjo pradžioje sužinojo ir plateliškiai.
Kartu pasklido žinia, kad tas pats laukia ir kitų kaimų. Tik kažkodėl mažiau gyventojų (lyginant su Platelių seniūnija) turintys Alsėdžiai šių permainų išvengs.
Tada spėliota, kad Alsėdžiams malonė suteikta tik todėl, jog šį miestelį globoja kažkada čia gyvenęs ir dirbęs Plungės meras Audrius Klišonis. Vis dėlto antradienį Plungėje viešėjęs Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas įvardijo kitą tokio sprendimo priežastį. Pasak jo, sprendžiant, kuriuos skyrius uždaryti, o kuriuos palikti, žiūrėta tik į vieną – gyventojams suteikiamų paslaugų – aspektą.
Esą jį lengviausia įvertinti peržiūrėjus konkrečiame pašto skyriuje už suteiktas paslaugas gyventojams išrašytus čekius. „Mes pamatėme, kad plateliškiai į paštą užsuka daugiausia ūkinių prekių. O Alsėdžiai šiuo atžvilgiu išskirtiniai. Jie gauna daug siuntinių. Ypač daug siunčiasi iš Kinijos. Nežinau, kodėl, kuo šis miestelis išskirtinis, bet taip yra“, – stebėjosi J. Sadauskas.
Tiesa, viena alsėdiškė, išgirdusi apie tai, nebuvo tokia nustebusi. Ji sakė pažįstanti ne vieną moterį, kuri nuo galvos iki kojų apsirengia ir savo šeimyną aprengia iš Kinijos parsisiųsdintais drabužiais. „O ką? Visos nori puoštis. Mūsų moterys – ypač“, – nusijuokė alsėdiškė.
Štai taip. Pasirodo, veltui plateliškiai vargo, bandydami įžiūrėti kažkokias sąmokslo teorijas, kodėl jų pašto skyrius bus uždarytas, o Alsėdžiuose dirbs kaip dirbęs. Tiesa kur kas paprastesnė. Kaip sakoma – labiau gyvenimiška. Galima tik pridurti, kad ir alsėdiškės dar turi dėl ko stengtis. Lietuvos pašto tinklo direktorius minėjo, kad jei siuntinių į Alsėdžius parkeliaus dar daugiau, ateity miestelyje gal net atsiras paštomatas.
Pašto skyrius keičia mobilieji laiškininkai
Susitikime su Plungės rajono seniūnais J. Sadauskas kalbėjo, kad savo tinklo pertvarką Lietuvos paštas pradėjo prieš porą metų. Esą to imtasi siekiant gerinti sąlygas dirbantiesiems ir teikti kokybiškesnes paslaugas klientams.
„Kai pradėjome pertvarką, paštas turėjo 369 kaimiškuosius skyrius. Per dieną kiekviename jų vidutiniškai apsilankydavo po 5–7 klientus, o tai yra apie 30 minučių aptarnavimo laiko. Kita bėda – nusidėvėjusios tų skyrių patalpos. Jas būtina remontuoti, bet matome, kad tą daryti, išlaikyti ir šildyti šias patalpas yra neefektyvu. Išvydus šią statistiką, gimė mobiliojo laiškininko projektas. 12-oje savivaldybių jis jau įgyvendinamas dvejus metus ir iš gyventojų apklausų matome, kad dauguma yra patenkinti naujuoju modeliu“, – kalbėjo Lietuvos pašto atstovas.
Pasak jo, naujosios paslaugos esmė ta, kad laiškininkai visas pašto paslaugas suteikia atvykę pas gyventojus į namus, prieš tai gavę iškvietimą nemokamu telefonu 8 700 55400. Esą žmogui paskambinus šiuo numeriu ir pasakius, kokių pašto paslaugų jis pageidauja, laiškininkas pas jį iš anksto sutartu laiku turės nuvykti ne vėliau kaip kitą dieną.
Į namus bus pristatoma visa korespondencija, pensijos. Jei asmuo nori, kad pensiją jam pristatytų ne kita privati įmonė, bet Lietuvos paštas, J. Sadausko žodžiais, reikia pašte užpildyti specialų prašymą. Mobilųjį laiškininką bus galima išsikviesti ir norinti išsiųsti laišką ar siuntinį, užsiprenumeruoti laikraštį, sumokėti mokesčius.
O kas bus, jei siuntinį nurodytu adresu atvežęs laiškininkas žmogaus neras namie? Ar tada siuntinys bus grąžinamas į centrinį paštą? Svečias aiškino, kad tokiu atveju pašto dėžutėje bus paliktas pranešimas, kad žmogus paskambintų ir susitartų dėl kito jam patogaus siuntinio pristatymo laiko. Esą niekur važinėti ir ieškoti kažkur paklydusios korespondencijos nereikės.
Gera žinia, kad priprasti prie šios naujovės žmonės galės palaipsniui. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris truks maždaug metus, kaimuose veikiančių skyrių uždaryti dar neplanuojama, tačiau bus sutrumpintas jų darbo laikas. „Tačiau praktika rodo, kad pradėjus dirbti mobiliesiems laiškininkams, žmonės nustoja eiti į paštą. Bet paliksime juos dar dirbti, kad nuramintume vietos gyventojus“, – pridūrė J. Sadauskas.
Kas liks, uždirbs daugiau
Išgirdę, kad liks dirbti tik Plungės, Rietavo ir Alsėdžių pašto skyriai, o visi kiti mūsų krašte maždaug po metų bus uždaryti, seniūnai teiravosi, kiek paštininkų dėl šios reformos neteks darbo. Jiems paaiškinta, kad visiems bus siūloma persikvalifikuoti į mobiliuosius laiškininkus. Reikalavimas keliamas tik vienas – turėti vairuotojo pažymėjimą. Su jo neturinčiais ar nenorinčiais keisti darbo pobūdžio tikriausiai teks atsisveikinti. Lietuvos pašto tinklo direktorius žodžiais, Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje bus atsisakyta trijų paštininkų etatų.
O tie, kas liks dirbti, esą išloš. Jiems bus suteikti nauji automobiliai (iš viso – net dešimt). Jais iš Plungės pašto kasdien (išskyrus sekmadieniais ir pirmadieniais) išvyks septyni laiškininkai, iš Rietavo – du ir iš Alsėdžių vienas. Laiškininkus aprūpins ir planšetėmis darbinėms operacijoms, be to, visiems bus padidinti atlyginimai.
