Pastarieji ne tik nemalonų triukšmą keldavo, bet ir išpuoselėtą parko gamtovaizdį teršdavo, o neretai iš viršaus ant vaikštinėjančių žmonių ir dvokiančią „bombą“ paleisdavo.
Klausiate, kodėl kalbama būtuoju laiku? Atsakymas paprastas – jau kurį laiką su parko siaubais bando kovoti suopis. Vos tik išvydę skraidantį plėšrųjį paukštį, kovarniai sprunka iš parko teritorijos. Dalis jų nebesugrįžta. Toks ir buvo planas, siekiant apsaugoti parką nuo šių triukšmadarių ir teršėjų, tik bėda, kad kovarniai niekur nedingo. Išguiti paukščiai blaškosi ieškodami naujos vietos savo kolonijai ir taip drumsčia netoli parko gyvenančių plungiškių ramybę.
Rezultatas – jau pastebimas
Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas pasakojo, kad ne vienerius metus ieškota būdų, kaip suvaldyti kovų kolonijos plitimą bei apsaugoti parką. Buvo metas, kai šie paukščiai buvo… šaudomi, bet tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Be to, toks minėtų paukščių suvaldymo būdas – draudžiamas.
Tuomet esą pradėta domėtis, kaip kitos savivaldybės ir net svečios šalys sprendžia šią problemą. Bendrauta su Zuoknių oro uosto erdvės reguliuotoju bei lenkais. Būtent pastarųjų pavyzdžiu ir nutarta pasekti. Lenkai kovoja kompleksiškai: ardo lizdus bei į darbą paleidžia plėšriųjų paukščių – sakalų ir pelėdų.
Plungiškiai taip pat ketina ardyti tūkstančius parko medžių šakose susuktų lizdų, tačiau tai daryti bus galima tik maždaug birželio mėnesį. Į pagalbą ketinama pasitelkti ir garsines priemones – garsinę patranką bei kovarnių klyksmo įrašą. Mažinti varninių paukščių populiaciją turėtų padėti ir plėšrieji paukščiai.
Šiuo metu vienas jų atstovas – menininko Virginijaus Narkaus ant rankos kasdien nuo kovo pradžios atsinešamas suopis – parke jau šeimininkauja. Kad jo pasirodymas sutrikdė ramų kovarnių gyvenimą, pastebi visi parko lankytojai. Pamatę skraidantį suopį, nuo medžių pakyla būriai kovarnių. Išgąsdinti paukščiai pradeda blaškytis ir galiausiai sprunka iš parko teritorijos.
V. Narkus su savo augintiniu į parką ateina rytais, kad pažadintų miegančius kovarnius ir juos išvytų, bei vakarop, kuomet šie parskrenda iš Jėrubaičių sąvartyno.
Pasak A. Bakanausko, jau dabar galima teigti, kad suopio pasirodymas – efektyvus, tačiau džiaugtis bus galima tik tada, kai varninių paukščių populiacija parke sumažės iki minimumo. Šiuo metu ji – labai didelė. Juk net ironizuota, kad kovų Plungėje – daugiau nei žmonių.
Direktorius tikino nesitikėjęs, kad plėšrusis paukštis gali taip veiksmingai padėti. Jis savo akimis matė, kaip ant virvelės pririštas ir į maždaug 20-ies metrų aukštį pakilęs suopis iš medžių išvarė tūkstančius kovarnių. Per kelias sekundes jie apleido parką. Ši priemonė efektinga dar ir dėl to, kad perintiems paukščiams ilgiau negrįžtant į savo lizdus, atšąla jų kiaušiniai, tad ir jauniklių išsirita gerokai mažiau.
Svajoja atkurti sakalininkystę
Reikia pripažinti, kad parke padangė nuo kovarnių nebejuoduoja. Akivaizdu, kad V. Narkaus suopis puikiai tvarkosi su jam paskirta užduotimi. O kas bus, kai parke atsiras dar daugiau plėšriųjų paukščių? A. Bakanauskas sakė, kad menininkas artimiausiu metu ruošiasi jų daugiau įsiveisti, net svajoja atkurti sakalininkystę mūsų krašte.
Tuomet plėšrieji paukščiai pasitarnautų ne tik kovai su kovarniais, bet ir edukacinei veiklai. A. Bakanausko teigimu, visi šie dalykai įtraukti į sutartį, kuri pasirašyta su VšĮ „Lietuvos sakalininkai“ vadovu V. Narkumi. Esą ateis laikas, kai parko lankytojai galės pasidžiaugti aptvaruose apgyvendintais plėšriaisiais paukščiais. Galbūt parką papuoš ir fazanai.
Bet visa tai – ateityje. Šiuo metu parke šeimininkauja tik Kalifornijos dykumų stepinis suopis, kurį kiti dar vadina Hariso suopiu. V. Narkus plėšrūną pirko Lenkijoje. Gegužę metų sulauksiantis suopis – patelė, vardu Lėta.
Šis paukštis – labai protingas, jau dabar reaguoja į savo vardą. Dar labiau stebina jo gebėjimas įvaryti baimės kovarniams. Pastarieji vien jį pamatę išsiblaško į skirtingas puses, nors Lėta neišleidžia jokio garso ir po parką skraido pririšta virvele. Vėliau suopis skraidys laisvai.
Pasidomėję sužinojome, jog varninių paukščių populiacijai mažinti šiemet buvo gautas ir finansavimas. 3 000 eurų Plungė gavo iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Dalis šios sumos bus atseikėta ir su suopiu po parką vaikštinėjančiam ir kovarnius baidančiam V. Narkui.
Problema persikėlė tolėliau
Kalbėdamas su muziejaus direktoriumi, „Žemaitis“ šiam papasakojo, jog parke atsiradus plėšriajam paukščiui, redakcija vis dažniau sulaukia plungiškių nusiskundimų dėl kovų „atakų“ kitose miesto vietose.
A. Bakanauskas nė kiek dėl to nenustebo. Sakė, jog šiuo metu kovarniai dairosi, kur galėtų perkelti savo koloniją.
Ar tai reiškia, kad problema niekur nedingo, tik iš vienos vietos persikėlė į kitą? Direktorius to neneigė. Pasak jo, planas buvo kovus išvaryti iš parko, o kas vyksta kitose miesto teritorijose, turėtų rūpintis seniūnas. A. Bakanausko įsitikinimu, šiai problemai reikia globalesnio sprendimo.
Akivaizdu, kad kovarniai jau rado jiems patinkančią vietą. Pastaruoju metu būriai jų pastebimi prie daugiabučių namų, esančių už pervažos, Dariaus ir Girėno gatvėje.
Gyventojai tikina, kad anksčiau tas miesto galas buvo ramus, o dabar apie ramybę galima tik pasvajoti – ją drumsčia kovų karksėjimas. Ką bekalbėti apie pridergtus kiemus, „apšaudytus“ automobilius…
